Ugne

Pedobear is closer to your child than you've thought:

keista, kad užmačiau tik dabar.

ką apie tai pasakytų kedofilai?

Nerašysiu, pasiklauskit, papasakosiu.

Albanija, Veljepoje

Serbija, Beograd

Serbija, Guča

Serbija, Kokin Brod ("Viščiuko Jautis"), Balkan hh-ers meeting

Pedobear!!!

Engrish!

Makes sense!

Serbija, Beograd. Romų blusturgis.

Hvala:
Sasha for patience!
Hugs:
Julija, Sil, Szaby, Dux, Dzhey, No future-explain u later guy, Ivica, Eli, Mathieu, Sara, Ahi, Tijl, Kristin, Igor, Tavi, Matei, Ionut, Alex (...)

Made my day - ar nuostabus sarkazmas, ar naivus debilizmas, skamba nepakartojamai:

Palaikau Dagi. Saunuolis Rimas. Visi turi palaikyti jo ideja. Kai mus skerde kryziuociai, o skerde jie mus kaip avinus, tai tik daugiavaikes seimos isgelbejo tauta. Tikrai tada miskuose didesnio komforto lietuviai neturejo. Vyrai dare savo darba, o moterys gimde vaikus ir daug gimde, daug tu vaikeliu mirdavo, bet likusiu uzteko, kad ne tik Zalgirio musyje geriausius Europos riterius parklupdytume, bet ir kad siandien dar esame lietuviais. Ko cia dabar dejuojate, kad nepritekliai, kad krize. Nesamone visa tai!!! Daug vaiku tik skurdziose seimose ir gimsta, tik per krizes, tik po karo ir reikia gimdyti, kad salis atsigautu. Kai bus daugiau vaiku, tai ir vyrai labiau stengsis juos islaikyti, labiau suks smegenines, judins uzpakalius. Aptingusios tautos sensta ir degraduoja. Dagi reikia palaikyti-saunuolis sitas seimunas!!!

Kažkada jau buvau rašius apie vaikų mašinas, dauginimosi psichozę ir tokių diedų kaip Dagys nepilnavertiškumo kompleksus.
Kažkada prieš porą metų skaičiavau pagal Dagio užmojus kelti lietuvių skaičių, ir gavau tuos magiškus skaičiukus apie keturis vaikus vienai motinai.

Aišku, galėčiau dabar vėl išsiplėst su istoriniais pavyzdžiais, apie skatinimus daugintis po karų, apie tai, kas po to nutiko U$A ir t.t., ai, bet pasiliksiu geriau su varvančiom iš juoko ašarom po anokių komentarų ; )

Nežinau, kaip čia su tokiais utopiniais (?) Rimantuko pasvaičiojimais, bet "marry and reproduce" buvo vienas skelbimų distopiniame pasaulyje.

Ir nespėjus refreshint, išdygo dar vienas, raganų medžioklė!

Politikas nevengė dalyti tarsi juokais išsakomų patarimų, jog ruošiant sužadėtinius santuokai būtina jiems įkalti į galvą, kad „tvirta šeima prasideda nuo penkto vaiko“, bei siūlė įtvirtinti specialų įstatymų vertinimą per poveikio šeimai prizmę.
Šiuo metu priimant teisės aktus vertinama, kokį poveikį teisės aktas turės kriminogeninei situacijai, verslo aplinkai, taip pat reikia nurodyti, kokios galimos neigiamos teisės akto pasekmės.

Na, jo, iškilo man klausimas, kaip ir žurnalistei, ar čia jie vis dar rimtai taip varo, ar pamatė, kad smagu "stumt dūrą", tai ir tęsia užsikabliavę ; )

Labai norėjau kokį soundtracką uždėt šiandienai; jei būtų tik energingesnis šitasai:

Lietuviško marazmo klampynėje iškilo dar vienas šūdukas.
Na, jo, kelios geros mintys gal ir yra, bet išlieka didelis beet. Nes kažkaip atrodo, kad čia tikrai ne staigus susirūpinimas vargšelėm nuskriaustom moterim, ar vargšeliais kočėlais užvanotais/psichologiškai palaužtais vyrais. O tiesiog dar vienas šiktelėjimas (nu, geresnio išsireiškimo nesugalvojau, sorry) į šeimos instituto ir gimdų kontrolės bliūdą. Tiiiingiu plačiai viską apšnekinėt, bet vat pagalvojau, kas būtų, jei aš būčiau ne aš, o tradicinė lietuviška moterėlė, tikinti tuo, ką valdžios vyrai pasako.
Ar po visos šitos š lavinos aš jau labai norėčiau tuoktis ir daugintis (koks yra JŲ tikslas)? Tikrai ne!
Visų pirma, man pasako, kad visokios -aitės yra menkavertės bei nieko neišmanančios. Paskui pasako - kad Šeima - yra viskas. Ir kad tol, kol nebūsiu -ienė su dviem vaikais, tol būsiu niekas. Tada sužinau, jog gi moters vieta yra sėdėt namuose su vaikais, o už tai man mokės smagias išmokas. Tačiau jei namuose sugalvotų likti tėtis, į mus šnairuotų, oi kaip šnairuotų. O jei pasirinkčiau (jei vis dar leistų tie pikti dėdės rinktis, o ginekologas dargi teiktųsi sutikti atlikti procedūrą) išsaugoti karjerą, arba dėl finansinės padėties nepalankumo darytis abortą, tai tampytų po visokias priešabortines konsultacijas ir pro visus galus mėgintų iš***ti protą. Jei sutuoktinis pradėtų smurtauti; - pala, gi taip nebūna, nes šeimos institutas yra šventas, o smurtas šeimoje Lietuvoje nei egzistuoja, nei yra drausminamas BK. O jei vieną dieną meilė (?) baigtųsi, tai tektų ieškot kaltų, beabejo, prieš skyrybas vėl visokios priverstinės konsultacijos... Tai kam iš viso viską pradėt?
Taip galvočiau, jei būčiau eilinė nuobodi moteriškė, tikinti valdžios vyrais.

O dabar pati tai sakau - eikit jūs visi velniop, neaiškinę nei man, nei apskritai niekam, kaip gyvent. Iš kokios laiko mašinos išlipot? Galų galiausiai, ką veikėt mokykloj, kai darot taip, apie ką nuostabiai aprašė tiek mūsiški (Žemaitė "Laimė nutekėjimo", A. Vienuolis "Paskenduolė", I. Simonaitytė "Vilius Karalius"), tiek užsienio rašytojai (L. Tolstojus "Ana Karenina"). Ir aš dar tikiu kino edukacija. Ar jūs nesugebat iš rankų paleist... ko? kad toliau savo nosies (?) nematot?
C'mon, juk tik bažnytinė metrika buvo pikta sąlygų diktatorė, ir kaip daug kas plojo katučių atsiradus civilinei! Ir žmonės tuokėsi, ir tuokiasi (ir skiriasi) dėl pačių įvairiausiš paskatų: dėl emancipacijos, dėl paskolų, dėl palankesnių socialinių išmokų, dėl vestuvinių dovanų, iš neturėjimo ką veikti, dėl pilietybės/leidimo gyventi valstybėje, dėl protesto! Tai kam ne vietoj ir ne laiku šitą nykų aktą taip sureikšminti?..

Kitas dalykas, įdomi lietuviškų politikierių pozicija siekiant savų (taip, savų, o ne tos mistinės visuomenės) interesų. Nes jei jau žaidžiam demokratiją, tai pagrindinis principas turėtų būti ne kraštutinumas, o siekis įlysti į kuo daugiau subinių.

Tai vat toks bus šiandienos mano rytinis pasiuntimas (ne per) toli.

Ir kad užklydau čia kurią dieną interneto platybėse!

Nu ką, prisijungiau, sakau, pažiūrėsiu, ko tas šiuolaikines superpaneles moko.

"Tavo dienos balansas šiandien neigiamas. Tai reiškia, kad išleidai daugiau pinigų negu uždirbai. Kad tai pakeistum, gali susirasti vaikiną, išsinuomoti mažesnį būstą, padirbėti daugiau valandų ar baigti geriau apmokamo darbo kursus."

ir:

Kursus siūlo irgi ganėtinai nykius bei stereotipiškus: konditerė, kirpėja, dizainerė, televizijos pranešėja, žurnalistė, dainininkė, gėlininkė, modelis, mokytoja. Taip pat verslo konsultantė, bet ne verslininkė, medicinos seselė, bet ne gydytoja. Tačiau pliusą dedu architektei, advokatei ir dantistei.

Šiek tiek nustebino, kad vis dėlto žaidime reikia kelti ir IQ, vaikščioti į biblioteką ir pan. Tačiau tokios užduoties kol kas nesulaukiau, man liepė:

Tačiau kitas atradimas tikrai pribaigė:

bei

ir dar:

Gerai, kad aš esu aš ir čia užsukau vedama šiokio tokio tyrimo suinteresuota. Pati turiu paauglę sesę ir dažnai supykstu dėl to, kaip vargšelėm plaunamos smegenys viešojoje erdvėje, ypač kai matau siaubingą poveikį iš taip arti.
Štai, kad ir šis žaidimas, gyvenimo tikslais padarantis vaikino susiradimą, ir taip pat tiesiogiai kertantis per (tobulo) kūno suvokimą. Gaila, kad žaidimėlis naujas ir pilnas klaidų bei bug'ų, dar negalima skaityti žaidėjų informacijos, įdomu, koks amžiaus vidurkis? Ar žaidžia pilnametės, kritiškai žiūrinčios į konstruojamus kūno įvaizdžius, ar paauglės, kompleksuojančios dėl savo netobulos figūros, svorio, per didelės nosies ir t.t.?

Jei žaidimai, tuomet aš visomis keturiomis už Sims'us, kur galima susikurti asmenybę su savais pomėgiais ir polinkiais, suformuoti kokį tiktai nori kūną, netgi įsimylėti tos pačios lyties asmenį ir su juo/ja susilaukti vaikų, kad jau taip.

O savo šniukštinėjimo ir "tyrimo" dar nebaigsiu, bei karts nuo karto pasidalinsiu naujais atradimais.

wtf?..

Dar eidama namo pamačiau eilinį skelbimuką apie paskaitas tema "Santarvė šeimoje. Moters pareigos šeimoje". Bląh, pagalvojau. Ale šį kart apie viską pasakos krišnaitai ir dar duos nemokamo maisto : )) tai jei norit sužinoti,kokia gi vis dėlto yra moters ir vyro prigimtis bei kokie yra dorybingos moters privalumai, tai prašom : ))

Iš pradžių užkliuvo šitas, bet kažkaip, aai. Bet po šito nesusilaikiau nepasidalinus.

Gaila, kad nutilo feminist bitches, būtų smagu pasiskaityt jųjų komentarą papunkčiui : )

Tam, kad visada galėčiau atsiversti ir paskaityti, kai bus liūdna : ))

1. Kaip kunigai ir vienuolės rūpinosi nereprodukuojančiomis moterimis.

Arba vieno kunigo žodžiai pažįstamai, beveik užbaigusiai reproduktyvų amžių: „Gimdysi! Vis tiek gimdysi!!!

2. Kaip popiežius rūpinosi tradicinėmis šeimos vertybėmis. Imho, jei jau palaikai tradicinę šeimą, tai eik ją ir kurk; jei sakai, kad pagrindinis šeimos tikslas - reprodukcinis, tai ir reprodukuokis pats, per daug kitiems neaiškinęs, ane?

Irrrrr, desertui:

3. Kaip kunigai Lietuvoje meldėsi, kad žmonės neitų į Lady Gagos koncertą. Kažkodėl nors ji man kažkaip itin neimponuoja (bet respektas už pastabas Lietuvai dėl homofobijos), visai panorau į tą koncertą, išgąsdinusį juodarūbius : ))

Go, Gaga, go!

Esu rūšistė.

Nekenčiu balandžių.

Kai buvau mažas vaikas, tai balandžiai buvo gal ir visai nieko, šerdavau juos stotelėse, provokuodavau imti batono gabalus iš rankos.

Po to užaugau.

Vasaromis balandžiai aptūpdavo balkono turėklus, atsukdavo subines į balkono vidų ir nušikdavo jo grindis. Sykį ant jų šūdų balkone buvau paslydusi. O valyt būdavo beprasmiška, nes pasidengdavo tuoj naujais.

Žiemomis lesindavau paukštelius. Visokias zylutes, žaliūkes, aplink dar sukinėdavosi svirbleliai ir kėkštai. Pripilu lesalo į lesyklą, atskrenda balandžiai ir viską per minutę suėda. Pastatau lesyklą iš kurios balandžiai turėtų nepasiekt lesalo, tačiau anie gudrūs kaip varnos ir vis tiek viską išėda. Tada įsigijau miniatiūrinę lesyklėlę, kurioje turėtų tilpti tik mažiausi paukšteliai (soriuką kėkšte!), bet balandžiai vis tiek įsigrūsdavo vos ne vos į jos vidų, viską išėsdavo ir dar išskrisdami prišikdavo.

Pavasarį balkone sėdavau visokius valgomus ir nevalgomus augalus, bet balandžiai iš vazonų išlesdavo sėklas.

Ir tik pabandykit man aiškint, kad balandžrūšizmas yra blogai.

Apie šį fenomeną norėjau rašyti gerokai anksčiau, bet vis atsirasdavo kitų reikalų. Bet šiandien, šią gražią muskusu kvepiančią pavasario dieną, kai vegetariški kiškučiai pievose užsiima oraliniu seksu, o internetuose startuoja pirmasis lietuviškas pažinčių portalas vegetarams ir veganams, jaučiu pareigą mesti visus kitus darbus ir kibti į šį blog'o įrašą.

Lietuva visada lieka Lietuva, ir mados į ją ateina pavėluotai. Pamenu, kai prieš kokius 7 metus lankiausi JAV ir stebėjausi kodėl žmonės panikuoja ir nevalgo gluteno (nieks dar Marijos žemėj apie tokį daiktą negirdėjo ir nepanikavo) - ir štai, po kelių metų glutenofobija atkeliavo ir šiapus Atlanto. Lygiai taip pat ir su veganseksualais. The New York Times apie veganseksualus rašė dar 2007-aisiais, tais pačiais metais terminas atsirado ir Urban Dictionary; kažkur panašiu metu su draugais radom šitą keistą puslapį. FIY, daugiau iš jo trolinom ir lolinom - per daug keista, kad būtų rimta ir tiesa; taip pat pati jokio fetišo "veganiškam seksui" nejaučiu, kaip ir jokių skirtumų tarp vegetarų-veganų-mėsavalgių taip pat nepastebėjau : )) Na, tą kartą pasijuokėm ir pamiršom.

Tačiau prieš metus ar du teko pastebėti po truputį šią madą taip pat ateinant į Lietuvą. Kuomet visas GT ir veg judėjimas vis labiau linko link PETA ir kitų briedų, ėmė girdėtis balsai apie veganiškąjį seksualumą.

Vegetarai ir veganai partnerius ir partneres pradėjo rinktis pagal vieną itin svarbų kriterijų - antroji pusė turi būti taip pat vegetar(as/ė) ar vegan(as/ė). Nes gi, kaip žinia - mėsėdžių kūnai turi nemalonų kvapą (nors mėsos nevalgau apie 10 metų, galiu pasirašyti sudalyvauti tokiame tyrime ir paskolinti pauostyti kokią tai koją ar pažastį ir palyginti su mėsėdžio, ar tikrai jau veg*ai kvepia gėlytėm ir kale salotom:)) taip pat ir neveg*ų sperma yra bjauraus skonio (o čia jau negaliu nepareferuoti į tūpą marozišką bajeriuką apie tai, jog oralinis seksas yra nevegan (ir dar netgi prie kanibalizmo galima pritempti).

Ei, bet žinau iš kur šios diskusijos!

(pas mane kažkodėl rodo Village people, nors turėtų rodyti šitą, jei ir pas jus rodo ką kitą: https://www.youtube.com/watch?v=n2u57bgUjSM)

Anyway, didysis vegansexuals persilaužimas įvyko prieš porą metų, kuomet su KVV rinkau nuotraukas, kuriose žmonės pristatė savo veg mitybos priežastis. Viena iš jų ilgokai skraidė po internetus, kol nutūpė pipedijoje su labai taikliu komentaru:

Tai matyt buvo ta diena, kuomet ši parafilijos forma triumfavo (?) Lietuvoje. Teko išgirsti labai įdomių teiginių apie tai, jog X negalėtų susitikinėti su mergina, jeigu ji būtų neveganė (prisiminiau kadaise girdint tikrus vyrus kalbant apie tai, jog negalėtų susitikinėti su mergina, jeigu ji nečiulptų arba nesidepiliuotų plikai gaktos - tai čia kažkas labai panašaus). Kai sakoma, jog bučiuoti rūkantį tai tas pats, kas išlaižyti peleninę, tai bučiuoti neveganą yra tas pats, kaip laižyti gyvūnėlių kapines (ne, ne S. Kingo romaną).

Iš tiesų, toks posūkis visiškai nekeistas, turint omenyje, jog žingsnis po žingsnio veg*izmas ir žaliavalgystė yra seksualizuojama jau kurį laiką. Taigi, nuo seksualių bikini kūnų kažkada viskas turėjo gi nukeliauti ir iki veganiško cruelty-free sekso. Aišku, vedant bendrą buitį, mitybiniai klausimai visgi žaidžia, tačiau veganseksualiai ne(be)kalba apie buitį, veganseksualai kalba apie seksualinį potraukį veg*ams.

Dėl manęs - abipusiu ir sąmoningu sutarimu lai dulkinasi kas su kuo nori, kur nori ir kaip nori. Bet kuomet visas veg-diskursas Lietuvoje ima suktis tik apie kelis dalykus (1. gmo-glutenas-soja-neeko-etc yra blogai; 2. vegan mityba puikus būdas numeti svorį ir visi veg*ai yra liekni, sportiški ir sexy, o jei nėra, tai nelabai jie matyt veg*ai ir pasislėpę ėda kiaušinienę su kiaulienos spirgais; 3. upės seksistinio bsh + pareiškimai apie "svajonių moteris"), tampa labai sunku balansuoti tarp savo veg*izmo, kuris visgi yra etinis, susijęs su feminizmu (ne, ne taip, kad karves reikia gerbti nes jos irgi gimdo, o taip, kad PETA akcijos yra bsh), darosi labai sunku būti vegane ir likti prie savo asmeninių veganavimo priežasčių nebūnant dedama į krūvą su visais fanatikais ir veganseksualais (nes ne, veganizmas nėra svarbiausias kriterijus geram seksui, ir kuomet veganizmas prasideda ties puodu ir baigiasi ties kelnaitėmis, labai sunku toliau rimčiau į jį žiūrėti ir apie jį kalbėtis).

Tęsiant apie veg*izmą ir seksualumą, atsiverčiau didžiąją kloaką - Lietuvos veganų grupę feisbuke, kurioje galima rasti paaiškinimų veganseksualizmui:

A. Manau, kad geriausias [partneris] butu zaliavalgis veganas arba veganas, nes toks zmogus turi savigarba, pagarbos jausma, nera iskrypelis bei turi labai dideli minusa - gali pritraukti zmoniu kurie klausines "O ka tu valgai?", tada prikis, kad zole ir kvatos kaip kokie... - taip, nes neveg*ai ir nežaliavalgiai neturi nei savigarbos, nei pagarbos jausmo.
B. jeigu antra puse butu zudikas ir nenoretu keistis, bent jau as negaleciau su tuo taikstytis, nes tik vienas zmogus kainuotu kurkas daugiau gyvybiu, per didele kaina - žudikai!!!
C. "visavalgiai" per daug nusumine ir agresyvus.
D. Taip pat neveganai veikiausiai ir išgerinėja: kartais vyrai geria dėl to, kad moteris šalaia yra per stipri ir jį užgožia.....
E. Jei apskritai toks klausimas [ar rinktis partnerį pagal mitybą] veganei kyla, tai rinkis visaėdį, daugiau laisvų veganų kitoms veganėms liks - na taip, veganai - deficitinė pisama mėsa - jei tu nepaimsi, tai gerai, kitoms daugiau liks!
F. Jei nešlykštu bučiuotis su mėsėdžiu, tuomet žinoma, mėsėdį rinkis (ir jį veganizuok) (-: Bet šiaip, manau, ilgainiui jei partneris lieka mėsėdžiu, o Tu - etinė veganė, tai labai sunku bus darniai gyventi, nes moralė ir vertybės labai išsiskiria, o tai yra vienas kertinių dalykų poroje. Tęsinys: jei moralinės vertybės kardinaliai skiriasi? Pvz. ar galėtum gyventi su vagimi? Žmogžudžiu? - kaip žinia, neveganas=vagis ar žmogžudys. Dabar va sėdžiu, rašau ir galvoju - kadangi aš veganė, o partneris - vegetaras (ajajai kaip baisu!), ir visokie überveganai jau ne kartą aiškino, kad turiu arba jį veganizuoti, arba nustoti išdavinėti veganizmą, tai gal reiktų mesti jį velniop, nes dėl šio reikšmingo mitybinio/vertybinio skirtumo (sūris, varškė, grietinė ir jogurtas) mūsų ateitis yra pasmerkta..

Anyway, galima tiesiog nurašyti veganseksualizmą prie parafilijų ir juo stebėtis arba nesistebėti kaip ir kitomis neįprastomis seksualinėmis praktikomis arba būdais pasiekti seksualinį susijaudinimą, pavyzdžiui, savęs dusinimą, mechanofiliją, tačiau labai svarbu suvokti, jog ne visi veganai yra veganseksualai: lietuviškoje vegpažinčių FB grupėje nėra nė 90 narių, o angliškoje vegansexuals grupėje - vos daugiau nei 400 narių. Taigi, vilties būti nenurašytai į šią keistą ir mažytę subkultūrą dar yra : )