Ugne

Šitokį klausimą aš uždaviau šiandien po vegan dienose vykusios paskaitos.

O dabar kiek priešistorės, konteksto bei mano pastebėjimų ir pabambėjimų.

Kaip jau bambėjau kažkada anksčiau, nuo gyvūnų teisių (GT) ir veganų veiklų pastaraisiais metais atitrūkau dėl to, jog man lygiai taip pat svarbus ir feminizmas bei dar daug kitų -izmų, kurie nebesiderina su šiandieniniu GT judėjimu. Ir to puikus įrodymas buvo šiandieninė paskaita.

Kontekstui - šiuo metu Lietuvoje veikia dvi GT organizacijos - Asociacija "Už gyvūnų teises" ir "Tušti narvai". Iš vienos tapo dvi po gana bjaurių vidaus pjautynių, kurių giliau neanalizuosiu, nes kaip ir jų priežastys šiam mano įrašui nelabai svarbios.
Po visų pjautynių (labai lietuviškas reikalas, nei stebėtis, nei baisėtis visiškai neverta), šių metų vegan dienas (organizuojamas jau trečius metus; prie pirmųjų dviejų pati prisidėjau labai daug. Šiais metais tiesiog neturiu laisvo laiko) visgi abi organizacijos nusprendė daryti drauge. Na ir kas iš to gavosi?

Dar, vardan aiškumo, iš karto noriu pabrėžti, jog neturiu priekaištų ir nemetu kaltinimų draugams iš AUGT. Nutiko kaip nutiko, bet nereflektuoti negaliu.

Tai va, the story goes:

kaip supratau, TN buvo atsakingi už lektorių pakvietimą, ir taip vegan dienose atsirado lektorius, kurį įvardinsiu Viru. Čia visai kaip "vyras", tik didžioji V, o i - mažoji, norint kiek patikslinti šio žodžio reikšmę. Virai būna labai susirūpinę savo vyriškumu, seksualumu, dievina lyčių vaidmenis. O šiam Virui dar galime pritaikyti ir "seksistinio kuilio" terminą, kurį naudoja Daiva.

Ir tas Viras pasakoja istoriją apie tai, kaip jis yra veganas. O tiksliau, veganas Viras pasakoja apie save, neįtikėtinai self-centered istoriją apie tai, koks jis yra šaunus ir sėkmingas - baltaodis, lieknas, iš upper-middle class, turintis savo nekilnojamo turto biznį, o kas svarbiausia - žmoną ir du vaikus (beabejo, žmonos vardo taip ir nesužinojome).

Tas Viras turi labai successful life, todėl visko daug veikia, dirba sportuoja, neturi laisvo laiko. Ir vieną dieną jis ėmė ir sugalvojo, kad bus veganu. Todėl jis nuėjo pas savo žmoną ir pasakė (citata gali būti netiksli, bet esmė visiškai ta pati, ir net skambėjo labai panašiai): "Aš nusprendžiau būti veganu. Todėl tu išmoksi gaminti veganiškai. Jokių gyvūninės kilmės produktų - pieno, kiaušinių, jogurtų, nieko." Na, o ką žmona darys? Aišku, turėjo išmokti gaminti veganiškai ir maitinti savo veganą Virą. Ir išmoko! Šaunuolė žmona!

Kadangi Viras gyvena aktyvų ir užimtą gyvenimą, savo energijos šaltinius papildo želmenų sultimis. Ir, O DANGAU! Vieną dieną ėmė ir sugedo sulčiaspaudė! Čia gi tragedija, pasaulio pabaiga! Todėl Viro žmona turėjo susipakuot tą sulčiaspaudę ir lėkti jos kuo greičiau taisyti, nes kaip gi jos Viras liks be savo sultyčių???

Na, daugmaž va taip, gerą pusvalandį laiko.

Kaip sakė kolegė iš dešinės, Vilniuje niekas nieko po paskaitos nesakė, visiem patiko ir plojo. Nu va kaip gerai. Deja, Vilniuje nebuvo manęs, o kas kas, bet aš negaliu patylėt kai išgirstu tokį kiekį tokio lygio bsh. Visą paskaitą kaip vaikas vaipiausi iš to Viro šnekamo šūdo bei kurpiau ką čia jam tokio atsakyti. Adrenalinas pliaupė kibirais, neatsimenu, kada kažkas būtų taip smarkiai sunervinęs paskutinį sykį. Na ir sugalvojau! Pasibaigus paskaitai kiek užsiemocinusi padėkojau už tai, kad papasakojo apie tai, koks jis gi sėkmingas Viras ir pasiteiravau, ar galima būti veganu, jei neturi žmonos, kuri tau padaro veganiškai valgyti ir nuveža pataisyti sulčiaspaudę?

Galbūt klausimas buvo per daug "užsuktas", o gal ir ne, bet džiaugiausi, kai Viras susiparino ir nežinojo ką gi čia atsakyti. Į pagalbą šoko Ž-as (lai būna jis anonimas; ir ne, tai tikrai ne Žižekas), atsakingas už šio lektoriaus-Viro buvimą renginyje - jį pakvietęs. Kas išėjo į naudą. Dar kartą uždaviau klausimą, ar galima būti veganu be žmonos, kuri gamina valgyti. M. (jei neklystu?) patikslino, ar galima maistą vyrui pasigamint pačiam. Išgirdom teigiamą atsakymą, pasiūliau paploti.

Puikiai suprantu, kaip šūdinai turėjo jaustis organizatorės, feministės, kurios nežinojo apie ką bus paskaita, nes lektorių kvietė kitas asmuo, o lektorius, paprašytas atsiųsti pranešimo skaidres, to nepadarė. Kaip sakė K., tu negali būdamas renginio organizatoriumi šokt ir sakyt, kad lektorius, kurį mes čia patys pakvietėm, kalba šūdą.

Nu bet o ką daryt? Tylėt? Keistas man tas tylėjimas. Ir nesuvokiamas. Labai trūko A. ir D., kurie tikrai būtų kažką pasakę/padarę, nes irgi ne tie žmonės, katrie tą taip lengvai praleistų pro ausis. Bet visgi lieka taip pat keistomis ir nesuvokiamomis kalbos apie "toleranciją" ir "kitas nuomones". Bsh. Tiek vienas, tiek kitas. Jo, nuomonių yra daug ir įvairių. Bet tai nereiškia, kad jas automatiškai reikia gerbti ir toleruoti. Nė velnio. Daugybė nuomonių nėra vertos leisti joms būti pareikštoms ir netgi nevertos leisti joms egzistuoti. Jei šiandien įsileidžiam "seksitinį kuilį" ir sakom, jog čia kita nuomonė, bet mes taip negalvojam, ar rytoj nebus įsileidžiamas koks Julius Panka (ką, beje, jau padarė "nuostabusis" liberalų jaunimas) su aiškinimu, jog čia kita nuomonė, na, ir jis moka diskutuot?

Istorijos herojus Viras lektorių tarpe atsirado dėl to, kad jis veganas. Na, ir charizmatiškas. Kaip sakiau kolegei iš kairės, apsaugok die nuo charizmatiškų debilų.

Na, o pabaigai, kad būtų smagiau, dainelė: