Lietuviško marazmo klampynėje iškilo dar vienas šūdukas.
Na, jo, kelios geros mintys gal ir yra, bet išlieka didelis beet. Nes kažkaip atrodo, kad čia tikrai ne staigus susirūpinimas vargšelėm nuskriaustom moterim, ar vargšeliais kočėlais užvanotais/psichologiškai palaužtais vyrais. O tiesiog dar vienas šiktelėjimas (nu, geresnio išsireiškimo nesugalvojau, sorry) į šeimos instituto ir gimdų kontrolės bliūdą. Tiiiingiu plačiai viską apšnekinėt, bet vat pagalvojau, kas būtų, jei aš būčiau ne aš, o tradicinė lietuviška moterėlė, tikinti tuo, ką valdžios vyrai pasako.
Ar po visos šitos š lavinos aš jau labai norėčiau tuoktis ir daugintis (koks yra JŲ tikslas)? Tikrai ne!
Visų pirma, man pasako, kad visokios -aitės yra menkavertės bei nieko neišmanančios. Paskui pasako - kad Šeima - yra viskas. Ir kad tol, kol nebūsiu -ienė su dviem vaikais, tol būsiu niekas. Tada sužinau, jog gi moters vieta yra sėdėt namuose su vaikais, o už tai man mokės smagias išmokas. Tačiau jei namuose sugalvotų likti tėtis, į mus šnairuotų, oi kaip šnairuotų. O jei pasirinkčiau (jei vis dar leistų tie pikti dėdės rinktis, o ginekologas dargi teiktųsi sutikti atlikti procedūrą) išsaugoti karjerą, arba dėl finansinės padėties nepalankumo darytis abortą, tai tampytų po visokias priešabortines konsultacijas ir pro visus galus mėgintų iš***ti protą. Jei sutuoktinis pradėtų smurtauti; - pala, gi taip nebūna, nes šeimos institutas yra šventas, o smurtas šeimoje Lietuvoje nei egzistuoja, nei yra drausminamas BK. O jei vieną dieną meilė (?) baigtųsi, tai tektų ieškot kaltų, beabejo, prieš skyrybas vėl visokios priverstinės konsultacijos... Tai kam iš viso viską pradėt?
Taip galvočiau, jei būčiau eilinė nuobodi moteriškė, tikinti valdžios vyrais.
O dabar pati tai sakau - eikit jūs visi velniop, neaiškinę nei man, nei apskritai niekam, kaip gyvent. Iš kokios laiko mašinos išlipot? Galų galiausiai, ką veikėt mokykloj, kai darot taip, apie ką nuostabiai aprašė tiek mūsiški (Žemaitė "Laimė nutekėjimo", A. Vienuolis "Paskenduolė", I. Simonaitytė "Vilius Karalius"), tiek užsienio rašytojai (L. Tolstojus "Ana Karenina"). Ir aš dar tikiu kino edukacija. Ar jūs nesugebat iš rankų paleist... ko? kad toliau savo nosies (?) nematot?
C'mon, juk tik bažnytinė metrika buvo pikta sąlygų diktatorė, ir kaip daug kas plojo katučių atsiradus civilinei! Ir žmonės tuokėsi, ir tuokiasi (ir skiriasi) dėl pačių įvairiausiš paskatų: dėl emancipacijos, dėl paskolų, dėl palankesnių socialinių išmokų, dėl vestuvinių dovanų, iš neturėjimo ką veikti, dėl pilietybės/leidimo gyventi valstybėje, dėl protesto! Tai kam ne vietoj ir ne laiku šitą nykų aktą taip sureikšminti?..
Kitas dalykas, įdomi lietuviškų politikierių pozicija siekiant savų (taip, savų, o ne tos mistinės visuomenės) interesų. Nes jei jau žaidžiam demokratiją, tai pagrindinis principas turėtų būti ne kraštutinumas, o siekis įlysti į kuo daugiau subinių.
Tai vat toks bus šiandienos mano rytinis pasiuntimas (ne per) toli.