xdirtx

с Новым тебя!

autikai cia nestoja, o masinos net nepastebi. reikia eiti toliau. pro pilksvus debesis kartais pasirodo melynas dangus. ne, siandien jis dar negrius, bet trukumo pojutis nubrezia vektorius i horizonta, kuriame isnyksta mano kelias. is paskos sekantis suo-vaiduoklis, itempes snerves, pradeda urgzt. nuo horizonto kazkas atsiskiria ir arteja musu link.
tai zmogus. senyvas. negrazus. purvinas. jis judina lupas. kazka kalba. man.

- а?
- ей, которая година?
- сейчас.. без десяти первый час.
- спасибо, друг.. с Новым тебя!
- спасибо, вас также..
- слышь, может..
- что?.. a, нет спасибо.. я не пью..
- почему?
- ем.. не знаю..
- так все же пьют, праздник ведь!
- да, наверно..
- а как звать то тебя?
- Денис
- а меня Анатолий! за твое здоровье, Денис!
- ага..
- ну тогда ладно, все, бывай, друг..
- до свидания..

tada pastebiu, kad suo-vaiduoklis nepakenciamai garsiai i kazka loja. tai pro praeities pilkyne skinasi sau kelia saule. labas.

"pirstines palikau, palikau pirstines..."

dainuoja berniukas eidamas pries mane. idomu ar jis turi klausa? idomu ar jis saves to klausia?
po roziniu dangum puolanciu tukstanciais juodvarniu, salimais lakstanciu, susildo reklamos plakatu sypsenos, i kurias verkdamas soka troleibusas. vaziuojant juo zodziai nenesa prasmes, tik skambesi. opa, as pradariau burna, opa, kazkas is jos isskrido, opa, kas tai? pasiklausykim, ar tai tik ne dar viena varna, durianti man i akis?

and a red sun rises

Pankroko ziburelis 2. Braskiu belaukiant. [visuals]

alfredo bonanno

tik tik tik, as priklausau laikui, tik tik tik, soku su juo as valsus
~ vis leciau ir leciau, vis leciau ir leciau ~
pilnaties saule kila, laikrodziais apauga rankos

i'm sick and tired daryti pusfabrikacius, kaip sitas paveiksliukas, pavyzdziui.
kita vertus, suprantu, kad nera jokios atzymos, jokio 'stai tai, ko as tiek ieskojau!'
bet jauciu, kad galeciau daugiau. su tais dalykais, kurie atrasti, per kuriuos atrasiu
kitus, naujus dalykus.
hm, laike, kodel tu taip elgiesi?
bet apie tave veliau, kai duosi man siek tiek saves.

numerio trinimas

del mirties yra gana keistas dalykas. "arma-disforija-jon." - deleted. blet. gaila.

pavasaris in da haus!

jus matet kokia siandien diena?
jei ne, tai is savo ofisu, klasiu
auditoriju ir kalejimu
LAUK!
begte
ikvepti oro,
melyno dangaus
ir paskutini karta pasiguosti saules spinduliams apie ateinancius ziemos salcius.
galva sukasi ratu.

Kultūrnamio kinas VIII plakatas

my voice is being born

vaikas mato negera sapna. tiesia rankas, ieskodamas uz ko nusiraminti. po truputi isiverkia. taip pat palaipsniui ir issiverkia. "tsss, tsss, viskas gerai..., tsss, tsss, viskas gerai" tokia yra mano dainele jai, glostant jos mazyte galvute. ji nusiramina. surus vanduo prisikaupes akies kraste neissilieja. romenai buvo neteisus. asaros dziusta ilgai. i visus teiginius ji atsako "ir kas?" juokinga, kai jai tik tiek metu. po keliu metu 'tsss, tsss, viskas gerai..." jau nesuveiks, ir kas? ka as jai pasakysiu? tikriausiai is cia ta baime tureti vaika dabar, kai atsakymu ne tiek daug. ju yra, bet daznai nepakanka isaiskint geriausiems draugams, nekalbant apie vaika. as nenoriu maitinti jo Milupa ir beprasmiais atsakymais, paveldetais tradicijos, ar atsakyti neva ismintinga tyla, ar sarkastiskai juoktis tam, kad is po juoko nelistu nevilties scena. reikia ieskoti atsakymu. ieskoti, surasti, pritaikyt, palikt ar ismest. vaikystej mes turejom daug daugiau klausimu nei dabar ir taip yra ne todel, kad isauge turim atsakymu. ne. ar pazistat save? ne. ar pazistat pasauli? ne. ar pazistat kaimynus? ne. isauge pamirstame, kad is viso galime klausineti. nes "ak, juk tai aisku!", "oi, cia gi paprasta", "nu, tu kaip vaikas".
ir viskas is tikruju paprasta, bet tas paprastumas yra kitoks, ne momentinio pinigu pervedimo banke ar tele2 saskaitos papildymo, tas paprastumas yra gedingas sioje visuomeneje. jis tolygus nuogumui. zmogui be nieko, su dvipusiu veidu ir uzpakaliu. kaip kad kiekvieno zmogaus. bet kad suvoktume tai, reikia viska sudeti i intelektualu diskursa, iskelti klausimu, prikurti konceptu. iseiti is proto, galu gale. "o, ziurekit, tas pamiselis vaiksto nuogas!"
[pastaba sau: yra tik dabar, praeities niekad nebuvo, o ateities nera. t.y., bendraujant su zmogum, reikia bendrauti su juo, o ne galvoti apie tai, kaip bendrauti su zmogum]
taigi, as zinau, ka manau as [or do i?], visuomene zino, ka mano jinai [oh yeah, they fucking do!], kas dar mums liko? dievas? dievas mires - Nyce. nyce mires - Dievas. zmogus = Dievo kurinys. dievas = Zmogaus kurinys. 1:1 "ir kas?" nieko. as netikiu dievu, bet galeciau ir tiket. dievas pats savaime nieko nekeicia. keicia zmones, kurie juo tiki. netgi ne jie, o paties jo egzistencija musu samonej. gali juo netiket, bet jis egzistuoja, nes jis egzistuoja kitiem. kai uzgniauzia kvapa nuo begales minciu, reikia, kad kazkas uzgniauztu burna, nes baime vercia gniauzt kumscius. ir nesvarbu kuria puse uzimsi. dievas yra kaip reiskinys musu samonej, bet tiketi juo - tai tiesiog per paprasta. per "nu cia gi aisku". jis neturi atsakymu, nes dievas tai apsauga nuo saves paties, nuo savo klausimu sau ir kitiems. jis neklysta, o jei jis neturi atsakymu, reiskia tavo klausimai yra nevyke. dievas = morales/vertybiu garantas, taciau kodel reikejo jo institucijos kaipo tokios? kam saugot morale? vertybes? duokit jas cia, meskit jas mums ir mes ieskosime atsakymu ligi pat savo mirties, arba uzdarysime jas nuo kitu ir laikysim visus per atstuma valdzios pavadeliu, todel nieko negaliu sugalvoti be zmoniu baimes. meiles baimes. kad jos nebutu per daug, kad ji nevestu is proto mes turime dieva kaipo prievartos institucija, nes jis gali bausti ir baus butinai paskutiniojo teismo diena. kas gaunasi pabaigoj? zmones nori meiles, bet bijo jos, todel kuria baime, ir bijo jos, skelbdami kad labiausiai jie nori meiles. paprastumo diskurso problema, aprasyta kazkur cia pries tai, vel pasikartoja. jei taip begi i prieki, tu begi i prieki ratu.
kodel nepabandzius spirales?

still in process...

fahrenheit 451

[book]
nedidelies apimties pasakojimas apie pasauli, kuriame gaisrininkai negesina gaisru, o pradedu juos. jie degina knygas. kad visi butu laimingi, budami aviu banda su supermarketu, masina ir televizorium.
nors ideja ir labiau isrutuliuota nei 1984, bet pastarieji spyre daug labiau. galbut cia kalta eileskumo tvarka. nezinau.
patikrinsiu tai, kai i mano rankas pateks kiti distopijos darbai: "Miegantysis prabunda", "Naujas nuostabus pasaulis", "Mes". anyone?

[movie]
siandien [treciadieni] 18.30 VU filosofijos fakultete, auditorijoj 302

pusvalandis

duslus garsas velai vakare.
'kas?' klausia sveciu veidai. 'shshsh' sako katinas ir soka nuo palanges.
'ir vel' sakome mes.
einame i balkona. ten mikroautobusiukas su berniukais sulauztymos nosim ir lengvoji masina su islipt bandancia moteriske.
'greitaja?', jau kazkas kvieciasi. mes tik stebim. kalbames. lyginam su kitom cia daznai vykstanciom avarijom. pasijuntu nepatogiai patogiai ziuredamas i kazkieno nelaime is antro auksto balkono. suvokiu, kad pries pusvalandi letai mastydamas letai ejau pro ten namo, dar buvau sustojes paziuret kaip mirksi sviesoforai. kadrai su daug mirksinciu sviesoforu butinai bus mano busimuose filmuose. filmuose, kuriuos butinai filmuosiu, nes laikas bega kraujo srovelem mikroautobusiuko viduje. atsisuk, kol jis nesudziuvo, nebuvo isvalytas kauno gatvej esancio autoserviso pagiringu darbuotoju, kalbant apie blondines ir taburetes skirtumus. isimink ji toki, koks yra, o ne koks [ne]bus. dar ir dar karta - tekancias sroveles, susijungiancias i viena, vis didesni upeli, lasanti ant kelio asfalto, saukianti zeme priimti atgal, tai kas jos buvo pagimdyta.
sea refuses no river.
earth refuses no blood.

waking life titru vertimas

o, taip. uzsimaniau verst ji, nes pasiziurejau ir supratau, kad noriu tai padaryt.
smagu, kad uzsimano ir daugiau draugu - jau trecdalis titru paskirstyta, bet liko dar du trecdaliai.
gal nori pabandyt ir tu?
isverte, parodysim per kulturnamio kina.
apie filma cia, apie titrus - i maila.