" />
« December 2005 | Main | February 2006 »
sian lygiai devyni menesiai iki kai man sueis 22, ir lygiai 3 menesiai, kai man jau 21. o as tik dabar pradedu suvokt kai kuriuos dalykus. to suvokimo man truko visus siuos metus. tikiuosi jis nebus apgaulinga regemybe ir tiek. patirtis gimsta is zaparo ir jo perpratimo. is praradimo, nevilties, nusivilimo gimsta atradimas, jaudulis ir aistra. dar turiu 9 menesius gimti naujam zmogui. tikiuosi nestumas praeis sekmingai. iki.
eilinis bandymas susivokti save laiko tekmej, ir ka? jus jau uzpiso? mane irgi. bet bandysiu iki pat galo. laiko galo.
apie tai man kazkada rase lukas - "purtyt medzius reikia ne tam, kad kristu lapai. jie ir taip krenta. purtymas simbolizuoja spontaniska lapu kritima. tad gali purty tam, kad prisimintum, jog tuoj medziai bus pliki. ir dar - puse lapu jau nukrito. improvizuok iki galo. ypac ten, kur nera prasmes." - o as dar tada to nesupratau. aciu.
sveiki! tiem kas nebuvo geda ir sis raportas:
Sportimos maniezas pasirode esas profesionalus maniezas, pries mus treniravosi Vetra ir ju juodaodis legionieris juokingai sake 'cia, cia', o po to imuse grazia banke galva, o po to graziai atsitrenke galva i skersini, bandydamas imusti dar viena grazia banke ir sake 'oi, oi, oi' ;)
bet prie reikalo.
zodziu, maniezas buvo padalintas i 4ias dalis, danga dirbtine, bet labai gera. aikstele didesne uz sales futbolo, vartai taipogi. zaidziama 6+vartininkas, du keliniai po 7 min, su 1min pertrauka. nuo savo imti i rankas vartininkas negali, nuosales nera, uzribis su koja. na ir viskas. visa kita kaip dideliam futbole.
dar mums suteike tikra rubine ir siaip gailejomes, kad nepasiemem komandos nuotraukos pakabint salia lietuvos rinktines, klubo Vilnius ir brazausko su paulausku ;)
zaideme tokia sudetimi: rusas, ciubas, janas, narusis, striuka, vilius, batistuta, emilis, denisas (kitas, naujas zaidejas), donce, vartininkas julianas ir ekspromtu pasijunges raimundas. [denisui 'senajam' skiles sonkaulis, o paulius per vakarykste treniruote sukniso koja ir ji dabar panasi i kalade ;]
pirmieji ateje sirgaliai pakabino LOVE FOOTBALL HATE FASCISM baneri ir iskabino veliavas, o veliau pasijunge prisidejo sukiais, raginimu, dainom ir netgi bugnu! aciu jiems uz tai!
neatsimenu tiksliai kurie 6 zaidejai pasirode per pirmas runtynes pries Uzupi, taciau tikriausiai sudetis buvo visai nieko, nes pralaimejome tik 0:1, o Uzupis tai A diviziono 2os vietos laimetojas. be to runtynes vyko lygiai ir turejome sansu imust nemaziau nei varzovai, taciau sekme buvo ju puseje. na ka gi, neilgam! :) apmaudu, kad per rungtynes rimta trauma gavo rusas, vel ta pati kairioji koja, jam buvo uzdetas saldymo paketas ir net nepaisant didelio skausmo jis vis tiek dar kelis kart pasirode aiksteleje! bravo!
antros runtynes vyko jau kitoj aikstelej, ir jos buvo pries Nerealo komanda, kuri is tikruju yra Tygelis, uzemes A divizione 3ia vieta. taigi varzovai ir si karta buvo tikrai rimti. dabar zaisti sekesi sunkiau, kaip visad neveike pasu sistema ir per mazai buvo konstruktyvaus zaidimo. praleidom viena ivarti, po to ir kita, taigi pralaimejom 0:2. ivykiu eigos nepakeite net musu komandos zvaigzde vilius.
trecios rungtynes vyko toje pacioje aiskteleje ir jos buvo pries FK Policija. visi policininkai buvo jauni, 'keliukai, matyt' sake vienas musu zaideju. taigi, zaidimas pries 'keliukus' sekesi visai padoriai. pirma ivarti imuse FC VOVA pacioje runtyniu pradzioje, tiksliau 'keliukai' patys ji sau isivare, issigande atbegusio narusio. tai pakele komandos ultru dvasia ir skleidziamo triuksmo galinguma. toliau seke lygus zaidimas, taciau dvi musu vartininko klaidos ir jau 1:2 'keliuku' naudai. dar siek tiek ir jau 1:3. tada FC VOVA susieme ir atgaivino sirgaliu vilti nerealiu ivarciu, kai 'naujasis' denisas pakele kamuoli po baudos smugio, o batistuta ji tiesiog ikale i vartus - 2:3. taciau dar viena musu gero, bet dar nelabai patyrusio vartininko apmaudi klaida ir 2:4. taip ir baigesi sios rungtynes.
ketvirtu runtyniu iskeliavom i kita aikstele, kartu su baneriu ir veliavom (visa tai apkeliavo visa manieza, nes pastoviai keitem vieta). jos buvo pries Kiema. greitai praleidom pirma ivarti, taciau FC VOVA nepaluzo ir perlauze rungtyniu eiga 1:1, o po to 2:1. bravo! nemazai prie to prisidejo sekmingai suzaides vilius bei incidentas, kai ciubas ismusdamas kamuoli pataike i viena is Kiemo sirgaliu ir anam supykus siek tiek su juo pasistumde, kas truputi sutrikde Kiemo zaidejus. sirgaliai ejo is proto ir apsikabine lauke kada pasibaigs runtynes ir jos is tikruju greit pasibaige, taciau ne taip, kaip mes noretume. mes spejome praleisti dar kelis ivarcius ir galutinis rezultatas buvo 2:4.
Penktos rungtynes buvo pries veteranus Krusa, su kuriais teko susidurti rudens sezono varzybose. si karta jie irgi pasirode geriau, nes zaide konstruktyvu, nors ir leta, zaidima ir mes gana uztikrintai pralaimejome 1:4. bet tai visai normalus rezultatas, nes pries tai jie atkrusino Kiema 6:0!
Taigi, nors mes ir neisejome is grupes, taciau pasirodem tikrai neblogai. aisku, mums truko susizaidimo ir viens kito supratimo, nes puse komandos buvo zmones, kurie neateina i treniruotes, todel raginu ateit i treniruotes sekmadieniais ir ne tik jais, ir tada manau pasirodytume daug geriau!
Mes nepatekom i viena grupe su Pietu4, bet karts nuo karto ateidaves Jonas papasakodavo kaip jiems sakes. Is pradziu pranese, kad uz juos nezais Oduvanas, ir tai buvo visai dziugi naujiena. o po to atejes pasake, kad laimejo tris ir dvi pralose, taigi jie isejo is grupes, ir mes jau buvom besiruosa eit ziuret kaip seksis Pietu4 komandai, taciau kazkas sake, kad geriau visiems dabar iseit kartu, nes lauke kazkas gali buti neramu. is tikruju, blogai, kad mes ejome, net nezinoje, kas ivyko, nes nezinojom ko laukti ir manau tokius dalykus reiketu nusakinet konkreciai. kaip veliau paaiskejo, atejes i manieza Oduvanas gavo i snuki, ir buvo laukiama galimo atsako. taciau be 15-20 jaunu naciu besiburiavusiu prie maniezo iejimo, pro kuriuos mes praejome, nieko neivyko ir tai yra puiku, nes nesinorejo gadintis futbolo sventes nuotaikos. idomu, kad tie naciukai tikrai atejo nepasirgt uz Pietu4, nes stovejo pries isejimo ir nejo sirgt [pataisymas! is tikruju, veliau paaiskejo, kad ejo atejo zalgirio ir suduvos draugisku, kas dar viska supaprastina, kas tau geriau!]. veikiau mes butume pasilike pasiziuret dar siek tiek fules, jei ne sis ivykis. bet kuriuo atveju, buvo kaip buvo, po to pasiklausim kaip sekes Pietu4.
siaip dar skiriami bravo! ciubui uz sunku darba aikstelej ir uz jos ribu bei sirgaliams, atejusiems palaikyti FC VOVA. aciu jums!
kad sutampa su waking life.. bet matelio filmai grazus, apie liftininka tikrai nerealus, ir kiti irgi.. tai kad pasirinkit kas kam idomiau.. vat.
Sausio 31 d., antradienį, 18val. “Meno avilys” tęsdamas kino edukacijos programą, kviečia pokalbiui su Arūnu Mateliu bei į jo filmų peržiūrą Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39).
Renginyje, dalyvaujant režisieriui, bus pristatyti šie nuo 1990 iki 2005 sukurti Arūno Matelio filmai:
“Skrydis virš Lietuvos arba 510 minučių tylos” (2000)
“Prieš parskrendant į žemę” (2005)
“10 minučių prieš Ikaro skrydį” (1990)
“Sekmadienis. Evangelija pagal Liftininką Albertą” (2003)
Bilietus galima įsigyti Mokytojų Namuose prieš pat renginį. Bilieto kaina – 3 lt.
Įėjimas per didžiuosius vartus, per kiemą.
kartą vaikystėj man tapo įdomu, kas ten viduj, tose trijų spalvų pastose. kodėl jos nuo pradžių iki pat galo išeina lygiai trim spalvom ir niekad nesusimaišo. tikriausiai ten kažkokia gudri technologija, kurios dėl savo amžiaus maniau neperprasiąs ir neįsigysiąs, nes vidinė sąvastis nebūtų leidųsi išmainyti bubble gum'o ar caps'o į tokį niekingą dalyką kaip dantų pasta. todėl atlikau pastos skruodimą tik dabar, kai bubble gum'as ar caps'as negraužia man sąžinės.
taigi, perkam pastą ir ilgai pykstam, kad trijose parduotuvėse trijų spalvų pastos buvo tikrai didelių korporacijų. teko rinktis bent ne tiek pas mus išreklamuotą.
ji yra trijų spalvų - raudonos/zalios/baltos. štai tokį vaizdą matome naudodamiesi ja.
kaip žinia, pastos skruodimas pradedamas nuo galo, nes šis skruodimo būdas leidžia viską išsiaiškinti, nepadarius bereikalingų randų gležniam pastos kūnui.
oi, kaip viskas baisu. reikia daryti išilginį pjūvį.
ir pagaliau darome paskutinį išilginį pjūvį, po kurio pasta jau nebeišgyvens.
tačiau mes išsiaiškinome, ką norėjome - jokios didžiosios paslapties nėra, amerikiečiai nebuvo menuly tiek pat užtikrintai, kaip šioje trispalvėje pastoje nėra jokios ypatingos vakarų civilizacijos technologijos. easy as fuck. net gaila.
vėliau
kartą suaugystėje mes tapo įdomu, kas ten viduj, vienos spalvos širdy. kadangi užšalusi širdis kaip tik išmesta gulėjo šalia, nusprendžiau pasinauduoti proga. atsargiai padėjau ją ant lentos, kad prisiminimų likučiai neišbyrėtų po kambarį.
tada pravėriau ją vilties peiliu ir ką gi manot ten radau? ogi nuostabią, tik šiek tiek pavargusią gėlę.
ji tarė "tavo širdis tokia šalta", "taip, todėl ją ir išmečiau" sakiau aš. prislinkęs pabučiavau ją.
tada išėjau į naktines gatves, bet kur bežiūrėčiau visur mačiau ją.
from my rotting body
flowers shall grow
and i am in them
and that is eternity
hell fucking yeah.
sveiki!
malonu jums pranesti, kad visokiausiu bloggeriu, kulturnamiu ir siaip visokiausiu samoningu zmoniu (ypac pagirtinas Viliaus ir Pauliaus kritinis samoningumas, kuris padejo man redaguot vertima vakar per nakti, taip, kad man liko sianakt vos trecdalis - aciu!) pagalba isvertem filmo Waking Life titrus ir jau greit - ateinanti antradieni, sausio 31 rodysime ji kulturnamyje, tai kad ateikit pasiziuret sio nuostabaus kino, ivertint galbut ne toki nuostabu, bet 'is sirdies' vertima ir aptart visokias filmo prasmes prie visokiu arbatos rusiu. daugiau info, ten, linke, arba cia, apacioj.
+ taipogi deka savo menko kompiuterinio isprusimo pagimdytos klaidos as pramokau isverst ir paleist ir padaryt "nuolatinius" titrus (ikelt juos i video faila visam) ir apie tai *kazkada*(c) atsiras atskiras blogas. o kol kas, dar yra plakatas, kuris atrodo daugmaz va taip kaip apacioj, tik raudona spalva grazesne, o melyna ne tokia grazi, nes ne visada yra po ranka buna tiksliu reikiamu dalyku atitikmenu, tai tenka verstis kuo yra. tai jei kartais kam nors noretusi turet toki plakata ar pakabint ji kur nors geroj matomoj vietoj, tai parasykit man.
+pakritikuokit 'intro' ir 'sinopsi', nes man jis priot, taciau kitas gali nesuprast ar ka.. o si filma noriu, kad suprastu kuo daugiau zmoniu. vat.
+ateikit i filma.
iki!
[p.s. issiduosiu - uz dvieju-triju savaiciu bus du papildomi seansai, vienas VU filosofijos fakulteta, o kitas per toki koncerta, kur kazkada pasirodys hc.lt horizonte, tai kad nesizudykit, jei del antgamtiniu jegu pokstu negalite patekti i ji]
~ gyvenimo pažadinimas ~ pabudęs gyvenimas ~ :: WAKING LIFE :: ~ žadinant gyvenimą ~ pabusti gyvenimui ~
tech.
[2001], rež. Richard Linklater, muz. Glover Gill and the Tosca Tango Orchestra, Frédéric Chopin. [www.wakinglifemovie.com]
intro.
Atsimeni tuos sapnus, kurie atrodė tokie realūs, kad norėjai pasiimti gabaliuką jų su savimi į mokyklą? Ar tuos, kuriuose tu bėgi bėgi ir negali pabėgti nuo kažko grėsmingai artėjančio į tave, o po to sakai „minutėlę, aš gi sapnuoju“, tada atsisuki ir matai, kad tavęs niekas nebesiveja ir gali ramiai kilti virš namų stogų ir skristi kažkur toli, kur yra tai, ko tau taip trūksta? Ar niekad nesakei, žiūrėdama(s) į negailestingą žadintuvą, „norėčiau, kad šis sapnas niekad nesibaigtų?“. Ar kada nors norėjai patirti kažką tikro, tikresnio už šią tikrovę? Ir negalėdama(s) rasti to „realiame“ spektaklio pasaulyje, pabėgdavai į savo „nerealų“ svajonių ir troškimų pasaulį? Ir ieškojai atsakymų, kurių negalėjai rasti knygose? Tada galbūt kitą kartą sutiksi ten šį paprastą jauną vaikiną, kuris pasiklydo sapnų ir realybės pasaulyje, ir ieško tų pačių atsakymų kaip ir tu. Jis eina nuo vieno žmogaus prie kito, klausiamai pakėlęs antakius, ir bando suprasti kas yra šis pasaulis, kas yra jis pats ir kur jo vieta jame. Iš vieno atsakymo kila kitas klausimas, o iš šio dar naujas klausimas ir tam, atrodo, niekad nėra lemta pasibaigti, bet esmė nėra kas yra ten, šio visatraižio viršūnėje, tačiau liftų sistemoje, paprastoje liftų sistemoje, kuri kasdien veža mus į apačią ar į viršų, priklausomai nuo to ar mūsų modernūs sizifakmeniai telpa į mums skirtas atminties kabinas, priklausomai nuo to, ar mes vis dar turime klausimų ir esame pajėgus juos iškelti.
sinopsis.
„Waking Life“ tai 1970ųjų režisieriaus Ralfo Bakši rotoskopinio kino tradicijos tęsinys, filmas iš pradžių nufilmuotas skaitmenine kamera, o po to apdorotas animatorių. Tik šį kartą tapytus paveikslus primenančius kadrus užpildo egzistencializmo, posthumanizmo, laisvos valios, santykių su kitais, laisvės ir gyvenimo prasmės klausimai. Dialogai, monologai, žodžių nuotrupos ir nuostabios muzikos gabaliukai – visa tai suteikia geresnes sąlygas apmąstyti minėtiems klausimams, nei tuščios troleibuso pakeleivio akys, važiuojant namo iš darbo.
tech.II
:: visas filmas kurtas, naudojant palyginus paprastus „stalo“ kompiuterius, kaip alternatyvą prabangiems Pixar ar DreamWorks superkompiuteriams.
:: filmas bus rodomas anglų kalba.
:: tačiau kadangi mes geriau suprantame lietuvių kalbą ir nesame prastesni už filmo kūrėjus, mes* IŠVERTĖME filmo titrus. Taigi, filmas bus LIETUVIŠKAI SUBTITRUOTAS. ačiū visiems, kas prisidėjo!
info.
KADA: sausio 31d., antradienį, 19 val.
KUR: Lietuvos kino mėgėjų sąjungos kino salėje, Vasario 16-osios g. 13 (atėjus spausti mygtuką =16=)
INFO: http://www.kulturnamis.hardcore.lt
KAS DAR: Atsinešk skaniestų, arbatos ir noro pasilikti diskusijai, kuri vyks iškart po filmo. iki!
*blog.hardcore.lt, kultūrnamis.hardcore.lt ir kiti nuostabūs žmonės!
"- Kur tai?
- Aš nežinau, bet tai kažkur, ir tai nulems tavo likusio gyvenimo kryptį."
-kas?
-skauda.
-o taip?
-skauda.
-o ant kito sono?
-skauda.
-o pasilenkus?
-skauda.
-o susirietus lovoje?
-skauda.
-o panirus vonioje?
-skauda.
-o uzsidarius tulike?
-skauda.
-o nubegus i lauka?
-skauda.
-o pasislepus kavinej?
-skauda.
-o paskutiniam autobuse?
-skauda.
-o pagalvojus?
-skauda.
-o pasvajojus?
-skauda.
-o pamirsus? ei.. ai! skauda!
спасибо ---> Лена! за рисунки, и все все все!
po 6iu valandu pokalbio su i sveciu uzklydusiu Algiu i understand clearly, kad
revoliucija yra.
cia ir visada.
labanakt.
aciu, valdai, uz nerealia nuotrauka
sorry, tomai, kad ja cia idejau :)
blet, kiek zmoniu. prie visu kasu ir dar atvaziuoja ir atvaziuoja – gal padet ta silikona ir cdr‘us i vieta? o gal pasikist po striuke? ai, poxui, stojames, atrasysiu bent zinutes.
kazkas prisiliecia prie peties – atsisuku ir matau ta berniuka is Shalchininku, baigiusi mokykla metais anksciau uz mane ir istojusi i TarptautiniusSantykius.
-labas!
-labas. (instinktyvus noras atsistoti kitur. tas berniukas buvo is tu, kur turejo daug smegenu ir leisdavo sau elgtis keistai ir kitiems nepriimtinai tuo paciu. jis nesiodavo prisirises puodeli ir snekedavo apie transcendencija. del to jo ir nepriime. ji buvo vengiamas arba isjuokiamas – „ei, o kas yra muse?“ – „muse yra nesamoningos gyvybes forma, vabzdziu gimines, lietuvoje paplitusi tokia ir tokia rusis, budinga tai ir tai, etc.“. niekas per daug su juo nenorejo kazko daryt. galbut jam to ir nereikejo. jis ateidavo i GaRaGe d.i.y. ir ten galbut galedavo jaustis siek tiek laisviau. nors galbut jis jausdavosi pakankamai laisvai visa laika. kiek daug „galbut“, ar ne? taciau jis pats savaime buvo Galbut. galbut del to jo nelabai mego net mano artimiausi draugai, galbut del to man irgi kartais noredavosi jo isvengti/atsikratyti/pabegti. galbut del to jis labiau isigilino i „they“ ir stojo i Tarptautinius Santykius, galbut del to sis jausmas dar padidejo. galbut del to, kad jis atrode man pasirinkes ne ta kelia, arba galbut del to kad mintis apie tai, kad „kitoks kelias“ neimanomas bande rastis manyje jau tada. tikriausiai taip ir buvo, nes daugmaz tada as ir susipazinau su grupe Radiohead. laimei yra ir kitu grupiu).
-ieskai kur atsistot?
-taip, tiek daug zmoniu.
-stokis cia, as irgi mazai perku. (jis laiko rankose pilku kojiniu pora)
-kaip gyveni?
-gerai. (nuobodus atsakymas ir didejanti savikalte uz ji)
-ka veiki?
-eee... (savikalte prispaudzia prie sienos ir noras kalbeti idomiau nugali automatini atsakykli) verciu filma Waking Life.
-o! o apie ka jis?
-mm... apie gyvenimo prasme.
-aisku.
-o tu ka? (vel griztam pas atsakykli..)
-as destau Paryziuje.
-ka?
-Teises Strategijas.
-ir kaip?
-kas?
-Paryzius?
-gerai.
-„gerai” ir viskas?
-na, as gyvenu Briuselyje, Paryziuje tik destau penktadieniais.
-o ka veiki cia?
-lankausi, kai uzeina noras.
-ir kaip Briuselis? viena mano drauge neseniai is tenai grizo. (melas – ne drauge jau, bandymas rasti bendru tasku pokalbio vystymuisi)
-gerai.
-o kaip visi tie ivykiai?
-kokie ivykiai?
-na, Paryziaus riauses, degancios masinos – ten dar kazkas vyksta?
-a, nelabai.
-o kaip gi tie priemesciai?
-na, ten yra vienas toli nuo centro esantis priesmestis, kuriame kazkas vyksta, bet is tikruju niekas per daug to nepastebi. tai labiau mediju tvarinys.
-aisku.
-siaip, prancuzija labai burzuazine. cia man labiau patinka. anarchistine ir ne tik prasmem.
-bet visur tikriausiai viskas burzuaziska. pas mus irgi judoma link to. taciau pas mus ne tokios visu tu dalyku tradicijos kaip prancuzijoj. na daug tu visu konceptu atejo is ten.
-taip. zinai, dabar ten yra flanarchistu sajudis.
-flanarchistu?
-na, prancuzijos, belgijos ir olandijos jaunimas ikures neoficialia organizacija, kuri meta tortus politikams i veidus.
-a, tie. zinau. nezinojau, kad jie taip vadinasi. bet jie egzistuoja jau pakankamai ilgai, tik galbut vadinosi jie kitaip. pradejo visa tai dar tas.. nu.. kur parase StealThisBook.. zinai ta knyga?
-ne, bet suprantu ka turi omeny.
- tai va, jie net buvo mete torta 68 metu Paryziaus veikejui Daniel Kon-Beneditui uz tai, kad jis „parsidave“ i isiliejo i „sistema“, buvo visai juokinga. o neseniai jis lankesi Pitery, tai ten irgi buvo ateje keli jaunuoliai i jo paskaita ir bande pataikyt kiausiniu.
-aha, o kaip Grin Klubas? ziurejau ir neradau kur nueit, kad butu anarchistines dvasios.
-na, paskutinis koncertas 27a diena. po to reikes ieskot naujos vietos ir kazka daryt..
-gaila, nors ir kitur visai nieko buna.
-ta prasme?
-na, vakar as buvau Bix‘uose, ten buvo panasiai.
-a, ten kur grojo Ruination it kiti.. na nezinau ar tai yra „panasiai“..
-as nezinau tu pavadinimu, bet tai buvo roko koncertas.
-a, na ta prasme jo – panasu.. tiek daug zmoniu dar nesu mates cia. (zmones eiles sieke prekiu eiles ir graziai susiliedavo prikrautu vezimeliu pagalba)
-o ka tu veiki?
-mokausi, del vieno dalyko – literaturos teorijos ivadas.
-m?
-na, Derrida, Fuko, Debordas ir kiti. visai idomu.
-o tai ka tu mokais?
-rusu filologija, VU.
-kuriam kurse?
-pirmam.
-pirmam?.. aisku.
-na, as buvau istojes pries tai kelis kart, bet po to cia stojau. o vakar man pasakojo apie rezisura ir pradejau galvot apie galimybes stoti ten.
-cia Lietuvos Muzikos ir..
-Teatro Akademija. kazkaip is pasakojimu, ten idomiau nei VDA.. na, is tikruju nezinau, bet man atrodo, kad man patiktu filmuoti.. nors niekad normaliai nebandziau, bet galvoj sukinejasi visokios mini-scenos..
-aha, o kur gyveni? barake?
-ne, mes nuomojames buta netoli cia. todel daznai cia lankausi. todel ir sakau, kad nesu mates cia tiek daug zmoniu dar.
-o su kuo gyveni?
-su tokiu Paulium.
-ir kaip?
-visaip. buna gerai, buna neidomiai. galvoju apie tai dabar.
-ir ka?
-dar nesugalvojau.
-tu vis dar turi dredus?
-ne.
-gyvenimas priverte?
-ne, pats prisiverciau.
-kodel?
-net nezinau, kazkaip pasikeiciau gal ir savo isvaizda pakeiciau, nors tai ir kvaila.
-gal.
-o tu skaitei.. ee.. (ziuriu i knygu lentyna ir bandau teisingai perskaityt) Haruki Murakami.
-ne. o kam?
-nezinau kam. as pats kazkaip neskaitau tokiu knygu. tiesiog vakar man parase, kad kazkiek primenu ji, kai kazka rasau.
-o ka tu rasai?
-nieko tokio. nu toki, kaip dienorasti, internete. nu, zinai, blogai, livejournal ir pan.
-nelabai.. zinai, yra geras tinklapis, kuri as skaitau – hipiai.lt, gal tu ten rasai?
-ne. as tokiam blog.hardcore.lt
-blog taskas hardcore lt?
-taip.
-reikes kada pasiziuret. tuo paciu ir muzikos kokios parsisiusti is tenai..vasara kur nors vaziuosi?
-nezinau, gal vaziuosiu uz dvieju-triju savaiciu i Dublina, pas Marka, Toma, Vlada.
-visam?
-ne. kodel visam? keliom savaitem. siaip nelabai galeciau kazkur isbut ilgiau nei tris menesius.
-kodel?
-na, nezinau. gal esu prisirises prie sios vietos. gal esu nepakankamai drasus, o is tikruju noreciau. nors noreciau keliaut, o ne nuvaziuot ir gyvent. bet is tiesu turiu dalyku, kuriuos noriu daryt cia. ir cia yra zmones, kuriuos myliu. nebent vaziuociau su draugais pakeliaut. kazkada svajojau apie dideli tura su savo grupe.
-tu vis dar groji?
-ne. ir negrojau.
-tai kaip tu vaziuosi i tura?
-nezinau.. gal as busiu ju virejas, gal organizuosiu ta tura, gal siaip isiliesiu. nezinau.. kazkaip.. o tu, kiek laiko zadi but prancuzijoj?
-kol parasysiu daktaro disertacija. tris metus.
-aisku..
[„laba vakara, 2.99“]
-na, as sumoku uz kojines, nes man prakaituoja kojos labai, ir begu. einam sian i Connecta?
-nemanau, o kas ten bus?
-tusas.
-ne.
-kodel?
-buvau ten karta ir negaliu sakyt, kad patiko.
-aisku. as turiu tavo telefono numeri?
-nezinau. paziurekim.
-aha, +3706...18, ar ne?
-taip.
-tai gerai, sekmes, iki!
-iki.
jis isbega is Maximos, as galvoju apie pokalbi. apie patirti, kurios atrodo tikros tik ekrane.
aisku, eilini karta suprantu, kad veltui snekejau taip, per atstuma, aisku, eilini karta suprantu, kad gal neturesiu progos jam sneket kazka, sneket is vis kazka, todel reikia snekant, kad viskas degtu. ir liezuvis, ir akis, ir sirdis. „o kokia tavo gyvenimo prasme?“, „ar tu laimingas?“, „ka manai apie mane?“, „ko dabar nori?“, „ko tau labiausiai gaila?“, „ar myli ka nors?“, ir t.t. tikiuosi, tai dar nepaskutinis musu pokalbis, tikiuosi dar to ismoksiu.
я проснулся от сквозняка на заднем сидении, но что-бы меня никто не трогал, я не подал виду, что вижу ночные улицы и слышу их похабные разговоры о той девушке, которую мы сегодня подвезли. она приняла нашу машину за такси, не заметив за затемненными стеклами других “пассажиров” и попросила отвезти ее в центр. “центр, так центр, мы не спешим“, сказал водитель и все наши взгляды впились в нее. она была очень красива, даже смазлива, но очень грустна и никакие попытки наших кокетничать с ней ни к чему не привели, а потом она просто вышла и куда-то пропала, поэтому они сейчас и говорят похабности, которые я не хочу слышать.
сегодня был трудный день, который уже расплывается в памяти под воздействием таблеток. скоро я ничего не буду помнить. но пока я могу постараться и вытащить самые яркие остатки памяти. обычно они не бывают чем-то приятным или веселым. так и в этот раз. сегодня мы убили старуху, которую шутки ради напугали в прошлый раз войной [мы узнали об этом из протокола действий] и посоветовали где-нибудь спрятаться, пока мы не сообщим ей, что все в порядке, войну отменили. когда мы уезжали, она укрывалась в подвале мешком из под картошки, судорожно прижимая к груди какие-то пожитки. это было очень смешно. а сегодня мы нашли ее там же с разлогающимся телом сына на руках. она бросилась мне на шею, Клаус пристрелил ее, но перед смертью она успела холодными цепкими лапами крысы вскорабкаться вверх в моей душе и застрять комом ужаса в горле. мы засунули ее обратно под мешок и пошли на работу.
я хочу спать, но не хочу закрывать глаза, потому что эта тьма, с которой я встаю и засыпаю, однажды проглотит меня и день никогда не настанет. возможно это произойдет сегодня, сейчас, когда я забудусь в одном из своих кошмаров, которые не стирают таблетки.
они все еще говорят о ней, о ее теле, груди.. но их голоса уже все дальше и дальше.. мое сознание стекает в морскую раковину и я вижу ее. она идет ко мне, чуть улыбаясь. растягивается на песке рядом и просто смотрит на меня, ничего не говоря. говорить хочу я, но не могу даже пошевелить губами. я – гигантская муха, застрявшая на века в янтаре у холодного зимнего моря, готовая вечно лететь к солнцу, чтобы просто быть с ним.
но оно вдевает меня в ожерелье других трупов культуры и несет продавать туристам, фотографирующим друг друга на фоне друг друга и я узнаю один из своих старых кошмаров, который не стерли таблетки.
проснувшись я ощущаю чьи-то холодные объятия и с ужасом вспоминаю судорожно сжимающиеся кисти той старухи. я медленно поворачиваю голову и вижу ее.. пока я спал, они нашли ту девушку.. теперь она – моя муха. улыбнувшись я обнимаю себя ее окаченевшими руками и тихо засыпаю.
короткие вздохи
маленькие глаза
тепло внутри
прямого троллейбуса
плачущего
на поворотах
как старик в море
расставаясь с нами
на остановках
расписанных ясно
от рождения
до самого ада
дерево, дом, семья
это твоя награда
но
наши стены плывут
растворяясь в потоке
праздных машин
и обрывках
деловых разговоров
о любви
только смотрят
или в лучшем случае
только читают
в настольных книгах
бородатых дядек и
не столь бородатых теток
поделенных на гонорары
которых все мало и мало
для пушистого эго
отрываемого от груди
последних объятий
и нахуй, в окно
(теперь все равно)
зачем оно нам нужно?
растить и забрать в могилу
как это мило!
медленно растекаться
под ногами
мертвых машин
и обрывками
деловых разговоров
о любви
не говорят плохо
о любви
не говорят
в суматохе
увидев это
кто-то станет поэтом
кто-то станет ругаться
ой, кажись, это мой автобус
здесь больше нельзя оставаться
это вместе со мной сами того не осознавая писали Никонов, Хемингвей, bomzhe, Куба, Маршак, The One AM Stereo, Saetia, De La Hoya, самый грустный фильм в мире, самый маленький щенок в мире, все остальные, и мужчина напротив. всем спасибо, ВСЕ СВОБОДНЫ!
p.s. отдельное спасибо старым cof за звучание слов “мало и мало”.