autikai cia nestoja, o masinos net nepastebi. reikia eiti toliau. pro pilksvus debesis kartais pasirodo melynas dangus. ne, siandien jis dar negrius, bet trukumo pojutis nubrezia vektorius i horizonta, kuriame isnyksta mano kelias. is paskos sekantis suo-vaiduoklis, itempes snerves, pradeda urgzt. nuo horizonto kazkas atsiskiria ir arteja musu link.
tai zmogus. senyvas. negrazus. purvinas. jis judina lupas. kazka kalba. man.
- а?
- ей, которая година?
- сейчас.. без десяти первый час.
- спасибо, друг.. с Новым тебя!
- спасибо, вас также..
- слышь, может..
- что?.. a, нет спасибо.. я не пью..
- почему?
- ем.. не знаю..
- так все же пьют, праздник ведь!
- да, наверно..
- а как звать то тебя?
- Денис
- а меня Анатолий! за твое здоровье, Денис!
- ага..
- ну тогда ладно, все, бывай, друг..
- до свидания..
tada pastebiu, kad suo-vaiduoklis nepakenciamai garsiai i kazka loja. tai pro praeities pilkyne skinasi sau kelia saule. labas.
Posted by xdirtx at December 31, 2005 02:42 PM