xdirtx

pusvalandis

duslus garsas velai vakare.
'kas?' klausia sveciu veidai. 'shshsh' sako katinas ir soka nuo palanges.
'ir vel' sakome mes.
einame i balkona. ten mikroautobusiukas su berniukais sulauztymos nosim ir lengvoji masina su islipt bandancia moteriske.
'greitaja?', jau kazkas kvieciasi. mes tik stebim. kalbames. lyginam su kitom cia daznai vykstanciom avarijom. pasijuntu nepatogiai patogiai ziuredamas i kazkieno nelaime is antro auksto balkono. suvokiu, kad pries pusvalandi letai mastydamas letai ejau pro ten namo, dar buvau sustojes paziuret kaip mirksi sviesoforai. kadrai su daug mirksinciu sviesoforu butinai bus mano busimuose filmuose. filmuose, kuriuos butinai filmuosiu, nes laikas bega kraujo srovelem mikroautobusiuko viduje. atsisuk, kol jis nesudziuvo, nebuvo isvalytas kauno gatvej esancio autoserviso pagiringu darbuotoju, kalbant apie blondines ir taburetes skirtumus. isimink ji toki, koks yra, o ne koks [ne]bus. dar ir dar karta - tekancias sroveles, susijungiancias i viena, vis didesni upeli, lasanti ant kelio asfalto, saukianti zeme priimti atgal, tai kas jos buvo pagimdyta.
sea refuses no river.
earth refuses no blood.