Nesąmonės, bet gražu
"Nuo triukšmingų oro uostų ir entuziastingų tranzitinių keleivių bei keliaujančių asketų pereikime prie klajojančių po apleistas vietoves bastūnų. Bastūno figūrą randame Z. Baumano postmodernių gyvenimo strategijų tipologijoje (greta valkatos, turisto ir žaidėjo). Bastūnas pristatomas kaip piligrimo įpėdinis, gyvenantis fantazmų ir ryškių įspūdžių pasaulyje, režisuojantis klipą apie laisvąjį gyvenimą, kuriame pats vaidina pagrindinį vaidmenį. Baumano bastūnas mėgaujasi tipiškais miesto malonumais ir nevengia minios. Tačiau vartodami bastūno sąvoką turime omenyje tipą žmonių, praktikuojančių reguliarias keliones po apleistas vietas. Bastūnus viliojančios vietovės dažniausiai yra miesto pakraštyje ar už miesto: tai gali būti namai, gamyklos, sanatorijos, nebaigtos ir užmestos statybos. Industrinės vietovės laikomos patraukliausiomis. Po tokias vietoves keliaujantys žmonės bando nusakyti savo kelionių žavesį, kalbėdami apie postindustrinę korozijos ir rūdžių estetiką, romantiškus kerus, apokaliptinius įsivaizduojamą atominį karą išgyvenusio vienišo žmogaus jausmus. Galima įtarti, kad apleistų erdvių funkcija analogiška miško ar parko funkcijai tolkinistų žaidimuose – šios vietos yra kaip vaizduotę žadinančios dekoracijos.