Pat Cadigan (tęsinys)
Va. Toliau dedu vakarykštį vertimą. Nežinau, ar aš tą dalyką versti pabaigsiu, bet nors sudėsiu, kiek yra.
Mažasis lotynų Laris (2)
Taigi, dar kartą, protokolui – nuoširdžiai pareiškiu, kad mažąjį lotynų Larį iš naujo atradau ne aš. Ir ne aš jį nužudžiau.
O kas tai padarė?
Bijojau, kad manęs to paklausi.
Iš pradžių išnagrinėkime visus faktus. Tiksliau visus faktus, kuriuos aš žinau. Atleisk, aš trumpam grįšiu į barą ir prisijungsiu kelis pagalbinius atminties modulius. Beje, šis rudas dalykas yra ezoterinis gėrimas “Senasis Ypatingasis”. Jis suteikia tokį jausmą, tarsi siaubingai prastą dieną susisuptum į jaukų apklotą. Man jį parodė Sąžiningoji Annie – tu jos turbūt nepažįsti, ji visada stengėsi likti nepastebima. O tas kitas, kur panašus, mm... tiesą sakant, į šlapimą, yra niekam tikęs šviesus alus. Tais laikais jį vadino pigiuoju, o populiarumą jam suteikė būtent maža kaina bei pats faktas, kad tai alus, jei supranti apie ką aš.
Gerti statau “Senojo Ypatingojo” – man jis tiesiog patinka. O alus čia tik dėl kvapo. Jis man geriausiai primena Larį. Pigus alus – vienintelis dalykas, kurį galėjai užuosti, kai Laris netoliese.
Bet pereikim tiesiai prie reikalo: pilnas grupės pavadinimas buvo “Mažasis lotynų Laris ir jo pamišęs Louies, jo sultingosios lotynerės ir jo geidulingosios lotynetės”.
Mažasis lotynų Laris, aišku, buvo pagrindinis dainininkas, vadovas, aranžuotojas, o kadaise – ir dainų kūrėjas. T.y. kurį laiką jis mėgino į programą įtraukti originalius gabalus. Girdėjau juos. Ne tokie ir blogi. Tačiau tos dainos buvo skirtos šokti arba šokinėti aukštyn žemyn, arba tiesiog apsivemti, jei taip linksminatės (tik ne kaip Bulimikė Era – tai buvo vėliau ir visai nelinksma). Bet kiekvieną kartą, kai Laris mėgindavo prakišti savo gabalą, visi tiesiog spoksodavo nustebę. Būdavo šokančių, būdavo besitrinančių pakampėmis, keli užkietėję vėmaliai, bet dauguma tiesiog stypsodavo pasimetę, o iš jų veidų matėsi, kad niekaip nenusprendžia, kur tos dainos vieta. Taigi Laris atsisakė vilčių tapti net išgertuvių dainuškų meistru ir sugrįžo prie kaveriu. Tuo metu buvo skintilijonai kaverius atliekančių grupių, bet kai grodavo Lario grupė... Man atrodydavo, kad kol “Mažasis Lotynų Laris ir Ko.” atlieka dainą, ši priklauso tik jiems, tarsi niekas niekada jos nedainavo. Nors taip sakydama aš ir teisi, ir neteisi. Kaip minėjau, perdainuota daina buvo jų duoklė autoriams. Bet čia taip pat yra ir tiesos, ir netiesos.
Jų daina buvo ir viena, ir kita. Jų daina nebuvo nei viena, nei kita. Tai buvo tiesiog potyris. Visi vieno potyrio atspalviai, milijonai potyrių viename. Kitaip tariant, reikėjo tai išgirsti. Taip, būtinai reikėjo nors kartą tai išgirsti.
Aš nemėginu išsisukti taip atsakydama. Nors tiesos tame tiek, kad dauguma žmonių bent kartą ėjo jų pasiklausyti. Nesvarbu, ar jie tikrai ten buvo ar ne.
Nesitikiu, kad suprasi mane. Aš svajotoja. Nors ne, tiesiog juokauju, spaudžiu koją, kaip (manau) jie sakydavo.