11Y4

Kažkaip nesuprantu, miciau...
iš kur tasai susirūpinimas meno ribomis?
kaip pastebėjai visi šneka panšius dalykus
ir be architektoninių epitetų ir keturaukščių frazių...
nežinau, ar tarp pastarųjų yra kažkoks ryšis ir kokia čia genealogija..
kas atsirado anksčiau pasakymas „proto bokštas“ ar sakinys,
kur ant galo neprisimeni pradžios? :)
Reikėtų susimąstyti...
Aš dažniausiai galvoju apie ribas ir sienas-tvoras, kai kas nors užlipa ant kojos ar tiesiog batai spaudžia...
Aišku, nuo savotiškos klaustrofobijos kaip ir nuo kitų ligų atsikratyti nėra lengva
Na, pavyzdžiui, PAŽIŪRĖKITE ar tai yra menas ar nemenas?
Jei paskutinis žiedlapis "mianas" – paliekame teisę gyventi,
jeigu atvirkščiai – pirštu rodome į žemę...
Yra gan daug ir kitų pražūtingų klausimų..
Pasakykite man, kas yra gražu ir ar menas turi būti gražus ?
Kanto mėgėjai nurodytų į sprendimo galią ir estetinį skonio sprendinį..
toks sprendinys nėra pažintinis ...pagrinde darbuojasi vaizduotė, santykis vien tarp subjekto
ir jo pasitenkinimo/nepasitenkinimo jausmo...
aišku, išlieka pretenzija:
„tai turėtų patikti kiekvienam, tai gi yra gražu...
sensus communis, pagaliau“,
tačiau nieks negali argumentuoti savo pozicijos taip,
kad neatsirastų žmogelio su žodžiais:
„ aš, žinokit, iš ryto pašiku gražiau ..
be to koks žodžiais ir spalvomis neperduodamas aromatas...
panele, jus tiesiog privalote ten būti!!“

imho fokusas yra tame, kad diskusija vyksta už teisingas/neteisingas ribų...
meno klausimai nėra epistemologijos klausimai,
tam kad laikyti kažką geru būtina sąvoka, o tam kad gražiu ne...

Posted by at 22:01 | Permalink

- Paskolink pinigų, grįšiu iš Maskvos, gražinsiu..
- O kada grįši?
- Nežinau, nežinau...
Tiek reikalų, kad net nežinau ar važiuosiu...

p.s. ka tik buvau infobalte...
Kažkaip metai nuo metų įspūdis vis labiau susigadina.
Patiko pusnuogės canon šokėjos , px kad ir padevėtai atrodo.
Neblogas aivaneto naujas interneto planas namams
tako dsl ilsisi;
pda'šnos susilankstomos bevielės klaviatūros...
Truputi pasitoosinau prie šiluminio ir naktinio matymo optikos,
prisiminiau filmą Predator ir filmus apie snaiperius. tiek

Posted by at 16:26 | Permalink

šimpanzės ir mysterium tremendium:

trijų metų šimpanzė buvo pratusi visur su savimi tampyti virvutę.
Kaip vėliau paaiškėjo, prie virvutės buvo pririštas įsivaizduojamas objektas, galbūt mašinytė ar kitas žaislas.
Aišku, kaip visada smalsūs, bet ne visada protingi mokslininkai,
pabandė suimituoti šitą patį veiksmą.
Tai yra vieną iš žmogbeždžionių su chalatu pradėjo tampyti paskui save virvutę.

Užteko kelių sekundžių tam, kad šimpanzė supanikuotų ir baisiai išsigąstų...
Jinai nesugebėjo nieko pamatyti ant virvutės galo.
Kas sutiks, dėdė Otto būtinai papasakokyte...

Trumpai apie džain(ist)ų pasekėjus:

Kai kurie žmonės, kurie vadina save veganais,
vis dėlto neištraukia sėklų iš obuolio prieš jį suvalgant.
Nors apie potencialią gyvybę slypinčią sėkloje jau girdėjo nemažai.
Yra ir tokių, kur net leidžia sau valgyti kiaušinius, jei jie yra sudužę.
Šioje vietoje kaip visada savo svarų žodį taria rinka.
Jei atsiranda paklausą, kodėl gi ne?
„Tik Mes! gaminame sudužusius kiaušinius!“
Iš ko? Jau kitas klausimas.

„Pieno broliai“:

Tiems, kas abejoja ir sau, kad nepamirščiau, jog brolio neturiu, reikėtų priminti,
kas gi čia tokie. O čia yra tokie veikėjai, kur čiulpė tą patį žindytojos papą.
Nors tiksliau būtų pasakyti, jog pieno brolis, tai tas kuris čiulpė gretimą papą...

Pienas su medum: apie prakaito ir vėmalų naudingumą:

Na ką čia dar pridurti, pavadinimas pats kalba už save.
Žinduolių pieninės liaukos taip pat yra evoliucijos rezultatas,
tai kadaise buvusios prakaito liaukos.
O apie tai, kad medus yra išvemtos žiedadulkės žino ir pirmokai.
Taigi, nesidrovėkit, užsisakykit kavos su prakaitų ar
tiesiog arbatos su vėmalais ir nepamirškite paukščių pieno.
Tiesa, gamtoje tai tokios baltos baltyminės putos,
kurios susiformuoja balandžių gerklėje pradiniu jaunikių žindymo laikotarpiu.

p.s. nuorodų neduodu, tačiau informacija patikrinta, teks patikėti...

Posted by at 23:59 | Permalink

na štai ir viskas:
prasidėjo "pusė metų su kepure"...

Posted by at 14:05 | Permalink | Comments (2)

pratęsiant mic
samprotavimus apie mena
norėtųsi paminėti tokį dalyką kaippp...
jei neklystu, tai vadinasi
psichine distancija mene ar estetine distancija
idėja tame, kad kaimyno namui degant,
neįmanoma pilnai suvokti ugnies apimto pastato grožio,
išgirsti dūžtančių stiklų ir klyksmų simfonijos,
pamatyti ugniagesių teatro
ir pajusti estetinio pasitenkinimo tol,
kol pats nesijauti saugus ir nesi užtikrintas,
kad tavo namas neužsidegė.

aišku, galima eiti dar toliau:
muzika turi didelę psichinę distancija, o teatras mažą,
todėl adekvačiam suvokimui privalome šią distanciją keisti
ir nelipti ant scenos ginti Dezdemonos...

Posted by at 17:11 | Permalink | Comments (2)

Iš karto noriu perspėti save ir Kitus apie tai,
kad taip vadinama etimologija
ar paslėptos prasmės
paieškos rezultatai dažnai būna tiesiog
tyčinis arba netyčinis prasimanymas.
pavyzdžiui, kaip sakralinio žodyno analizė
gali pasibaigti visišku absurdu:
žodis "tikėjimas" = "tik ėjimas" t.y. žengimas link amžinos palaimos,
bet ne ji pati... kaip žinia, tikra krikščioniška palaima
prieinama tik numirėliams..
tada kaip būti su žodžiu "ateizmas" kuris= tarkime "atėjimo rezultatas"..
Reiškia ateistas jau atėjo ar jam antikristui dūmuojančiam nėra kur skubėti?
Turime labai patogią dievo paneigimo schemą.
(Nepainiokime su kitomis problemomis (atsprš, kad ta pačia tema) :
teigiu: vaisius nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio buvo
bananas
(lot. - musa paradisiaca - viena iš rojaus vaisių rūšių),
o ne obuolys ar kriaušė.
Sakyčiau, Senelio Froido pasekėjams imponuojanti hipotezė.
Čia labiau vištos ir kiaušinio problema: kas ankščiau rojus ar lotynų kalba,
jau kitas klausimas. Be to apie romėnus ir jų konspiracinius svetimų dievų papirkimo skyrius paaiškėjo visai neseniai...
nežinia, ką dar šitie baibokai pridarė.
Nenustebčiau, jei banano pavadinimas daug senesnis už šitus balbesus.
Bet grįžkime prie žodžių etimologijos:
jeigu nepriimti asmeniškai ar tiesiog rimtai,
bandymas pamatyti žodžio daugiasluoksniškumą gali būti a lot of fun.
taigi ABOCbKA ...
iš pirmo žvilgsnio gan archaiškas, nepraktiškas
dalykas, imho, turi giliai filosofinį pavadinimą. Aišku, grynai pragmatiniame lygmenyje ABOCbKA'i būtų sunku nukonkuruoti net ir maksimos maišą.
Visų pirma tinklelis filtruoja labai jau didelius produktus, net su kefyrų reikia būti atsargiam, nešnekant apie dantų pastą ar ausų krapštukus.
Be to ABOCbKA stokoja kai kam labai svarbaus privatumo, praeiviai gali net suskaičiuoti jūsų nešamas sosiskas. Taip pat Negalima nešioti jūsų mėgstamiausios firmos ABOCbK'os, nes nėra vietos logotipui arba ABOCbKA negali apsaugoti plaukų nuo lietaus.
Iš pirmo žvilgsnio vien minusai.
Tačiau kiek poezijos turėjo šitas žodis savo jaunystėje!
Dabar ėjimas į parduotuvė prarado savo šarmą, nesėkmės atvejai vartotojų visuomenėje pasitaiko labai retai. Dažniausiai trūksta pinigų ir basta, o vitrinos gyventojai niekur nedingsta. Ankščiau, turiu omenyje deficito laikus, tai buvo pilna nuotykių kelionė, kur ABOCbKA atstovaudavo maginį tinklą, iš kurio tokie daiktai kaip duona ar makaronai pabėgt nesugebėdavo. O kas dėl etimologijos, tai ABOCb jau nuo seno žinoma pozicija akistatoje su nežinomybe.
"HA ABOCb"="gal pasiseks".
Pagaliau vaizduotėje iškila sovietinių laikų kovotojas su realybe:
jis rodo: štai pažiūrėkite, mano žvejo tinklas tuščias...
jis sako: ABOCb poveziot!!!

Posted by at 17:45 | Permalink | Comments (3)

jau vakar tapau spamfiltru auka...

suzinojau tik siandien...
radau tomo laiskus siuksliadezeje...
patikekite, nieko asmenisko...
be to labai dziaugiuos,
jog kauku dauginimosi teorija eilini karta nepasitvirtino..
Turiu tik viena ir tas labai siauros specializacijos:
vasara apsigyveno elektros tinkluose...
taciau fantazijos koeficientas ~9.5:
tos pacios lemputes dar neteko keisti:)

Posted by at 15:44 | Permalink | Comments (1)