psichinė distancija
pratęsiant mic
samprotavimus apie mena
norėtųsi paminėti tokį dalyką kaippp...
jei neklystu, tai vadinasi
psichine distancija mene ar estetine distancija
idėja tame, kad kaimyno namui degant,
neįmanoma pilnai suvokti ugnies apimto pastato grožio,
išgirsti dūžtančių stiklų ir klyksmų simfonijos,
pamatyti ugniagesių teatro
ir pajusti estetinio pasitenkinimo tol,
kol pats nesijauti saugus ir nesi užtikrintas,
kad tavo namas neužsidegė.
aišku, galima eiti dar toliau:
muzika turi didelę psichinę distancija, o teatras mažą,
todėl adekvačiam suvokimui privalome šią distanciją keisti
ir nelipti ant scenos ginti Dezdemonos...
Comments
o kas būna, kai distancija pasidaro nulinė arba neigiama?
ar menas tai tik atsitraukimas nuo objekto?
Posted by: mic | 21.10.03 21:58
Ką turi omenyje, sakydamas "neigiama distancija"??
Taip, būtinai, menas tai atsitraukimas nuo objekto arba objekto nebuvimas, kaip pasitaiko muzikoje, kur objektas yra pat menas .
Kai kareivis Baltimore kelis kartus šovė į lubas tam,
kad atkreiptų žiūrovų dėmesį į absurdišką situaciją:
kažkoks nigeris bando užmušti baltąją gražuolę Dezdemoną,
jis netapo geriausiu žiūrovu.
Net atmetus rasistinius prietarus, tai buvo ne kas kita,
bet aktoriaus įžeidimas.
Soldafonas pamiršo, kur jis yra ir sugadino spektaklį.
Scena, vatinės debesys ir kartoninis dangus jau pakankamai didelė distancija,
tam kad atskirti vaidinimą nuo bytovuchos.
Be šios distancijos prarandama kūrybos prasmė.
Na, tarkime, Andy Warhol'o filmai, kurių nieks nematė (tuo tarpu ir aš :),
bet daug kas "cituoja".
Valandą filmuoti pastatą ar tai pažastį taip pat yra savotiškos distancijos sukūrimas.
Galbūt tiesiog nepakanka ištvermės šiai distancijai suvokti.
Joks normalus žmogus realybėje nežiūri valandos į pažastį,
o jei ir žiūri, greičiausiai laukia, kai parodys žemiau.
Posted by: 11Y4 | 21.10.03 23:10