iš gyvūnijos pasaulio taip sakant
šimpanzės ir mysterium tremendium:
trijų metų šimpanzė buvo pratusi visur su savimi tampyti virvutę.
Kaip vėliau paaiškėjo, prie virvutės buvo pririštas įsivaizduojamas objektas, galbūt mašinytė ar kitas žaislas.
Aišku, kaip visada smalsūs, bet ne visada protingi mokslininkai,
pabandė suimituoti šitą patį veiksmą.
Tai yra vieną iš žmogbeždžionių su chalatu pradėjo tampyti paskui save virvutę.
Užteko kelių sekundžių tam, kad šimpanzė supanikuotų ir baisiai išsigąstų...
Jinai nesugebėjo nieko pamatyti ant virvutės galo.
Kas sutiks, dėdė Otto būtinai papasakokyte...
Trumpai apie džain(ist)ų pasekėjus:
Kai kurie žmonės, kurie vadina save veganais,
vis dėlto neištraukia sėklų iš obuolio prieš jį suvalgant.
Nors apie potencialią gyvybę slypinčią sėkloje jau girdėjo nemažai.
Yra ir tokių, kur net leidžia sau valgyti kiaušinius, jei jie yra sudužę.
Šioje vietoje kaip visada savo svarų žodį taria rinka.
Jei atsiranda paklausą, kodėl gi ne?
„Tik Mes! gaminame sudužusius kiaušinius!“
Iš ko? Jau kitas klausimas.
„Pieno broliai“:
Tiems, kas abejoja ir sau, kad nepamirščiau, jog brolio neturiu, reikėtų priminti,
kas gi čia tokie. O čia yra tokie veikėjai, kur čiulpė tą patį žindytojos papą.
Nors tiksliau būtų pasakyti, jog pieno brolis, tai tas kuris čiulpė gretimą papą...
Pienas su medum: apie prakaito ir vėmalų naudingumą:
Na ką čia dar pridurti, pavadinimas pats kalba už save.
Žinduolių pieninės liaukos taip pat yra evoliucijos rezultatas,
tai kadaise buvusios prakaito liaukos.
O apie tai, kad medus yra išvemtos žiedadulkės žino ir pirmokai.
Taigi, nesidrovėkit, užsisakykit kavos su prakaitų ar
tiesiog arbatos su vėmalais ir nepamirškite paukščių pieno.
Tiesa, gamtoje tai tokios baltos baltyminės putos,
kurios susiformuoja balandžių gerklėje pradiniu jaunikių žindymo laikotarpiu.
p.s. nuorodų neduodu, tačiau informacija patikrinta, teks patikėti...