mianas/nemianas arba "gadanie na romashke"
Kažkaip nesuprantu, miciau...
iš kur tasai susirūpinimas meno ribomis?
kaip pastebėjai visi šneka panšius dalykus
ir be architektoninių epitetų ir keturaukščių frazių...
nežinau, ar tarp pastarųjų yra kažkoks ryšis ir kokia čia genealogija..
kas atsirado anksčiau pasakymas „proto bokštas“ ar sakinys,
kur ant galo neprisimeni pradžios? :)
Reikėtų susimąstyti...
Aš dažniausiai galvoju apie ribas ir sienas-tvoras, kai kas nors užlipa ant kojos ar tiesiog batai spaudžia...
Aišku, nuo savotiškos klaustrofobijos kaip ir nuo kitų ligų atsikratyti nėra lengva
Na, pavyzdžiui, PAŽIŪRĖKITE ar tai yra menas ar nemenas?
Jei paskutinis žiedlapis "mianas" – paliekame teisę gyventi,
jeigu atvirkščiai – pirštu rodome į žemę...
Yra gan daug ir kitų pražūtingų klausimų..
Pasakykite man, kas yra gražu ir ar menas turi būti gražus ?
Kanto mėgėjai nurodytų į sprendimo galią ir estetinį skonio sprendinį..
toks sprendinys nėra pažintinis ...pagrinde darbuojasi vaizduotė, santykis vien tarp subjekto
ir jo pasitenkinimo/nepasitenkinimo jausmo...
aišku, išlieka pretenzija:
„tai turėtų patikti kiekvienam, tai gi yra gražu...
sensus communis, pagaliau“,
tačiau nieks negali argumentuoti savo pozicijos taip,
kad neatsirastų žmogelio su žodžiais:
„ aš, žinokit, iš ryto pašiku gražiau ..
be to koks žodžiais ir spalvomis neperduodamas aromatas...
panele, jus tiesiog privalote ten būti!!“
imho fokusas yra tame, kad diskusija vyksta už teisingas/neteisingas ribų...
meno klausimai nėra epistemologijos klausimai,
tam kad laikyti kažką geru būtina sąvoka, o tam kad gražiu ne...