Nauji metai?
Ale labiau profesinio prikolo būtent per šią šventę negalėjau tikėtis. Labai miela .)
« november 2006 | Main | januari 2007 »
Ale labiau profesinio prikolo būtent per šią šventę negalėjau tikėtis. Labai miela .)
Via cursed_feanor.
Iš karto atsiprašau už nekokybišką vertimą.
Puošnios kalėdinės eglutės, tapusios Naujųjų metų simboliu.
Keltai eglę laikė aprūpintoja miško dvasios, reikalavusios kruvinų aukų - žmogaus ir gyvūnų organų, kuriuos keltai reguliariai kabindavo ant šio medžio šakų. Kai sutvirtėjusi krikščionių bažnyčia uždraudė kruvinas aukas, Europos tautos visus organus ir žarnas pakeitė mediniais kamuoliais bei medžiaginėmis arba popierinėmis girliandomis. Ir štai ji - puošni - dabar pas mus stovi per šventes.
Senis Šaltis
Kas liečia Senį Šaltį ir jo vakarietišką atitikmenį Santa Klausą, tai jie kilo iš piktosios keltų dievybės, Didžiojo Šiaurės Senio, ledinio šalčio ir pūgos valdovo. Jis taip pat vaikščiojo po namus su dideliu maišu, dovanų nedalino, bet rinko aukas, kurios buvo neatiduotos per visus metus. Tiesa, tokio "Senio Šalčio" apsilankymas nereikšdavo nieko gero, nes po jo apsilankymo, namie likdavo tik apledėję lavonai.
Snieguolė
Tam kad apgintų kaimą nuo tokio žiauraus apsilankymo, druidai, baisiajai dievybei, atnešdavo "kolektyvinę" auką - nuogai nurengdavo ir prie stulpo pririšdavo jauną merginą. Būtent jos apledėjęs ir šerkšnu pasidengęs kūnas simbolizuoja linksmąją Snieguolę, kuri visados lydėdavo Senį Šaltį.
Šiandien per pietus pagalvojau apie moterų ir vyrų potraukį apsipirkinėti. Man, pokolkas, niekas nepateikė (pats taip pat neiškojau) paaiškinimo, kodėl toks potraukis apskritai egzistuoja. Šiaip ar taip viskas prasidėjo nuo atlyginimo ir mokesčių. Juokaudamas paklausiau savo bendradarbio - ar kada nors yra išleidęs didelę sumą pinigų darbo vietoje ir per porą (keletą) minučių. Atsakimas manęs, kaip internauto, nenustebino. Ir vat tada pagalvojau - ar yra tokių žmonių kurie yra tokie patys manjakai apsipirkinėjant on-line, kaip ir in real.
Jeigu situacija dar labiau "sukibernetinti" (atsiprašau už tokį terminą), tai galima eiti apsipirkinėti ir su draugais(ėmis). Realumo dėlei galima pasijungti netgi web kameras, tačiau toks patyrimas tik atimtų "kibernėjimo" laipsnį.
Mąstant apie tokio apsipirkinėjimo privalumus:
- nereikia tampyti daug maišų bei dėžių (nemanau, kad sugebėtumėt kas nors pėsčiomis parsitempti namų kiną, maisto kelioms dienoms bei televizorių);
- daugybė čekių nebesimėtys piniginėje ir kišenėse (priėmus siuntinius reiktų tik pasirašyti);
Bet kokiu atveju žmogus turėtų būti ganėtinai giliai pasinėręs į IT (ir, žinoma, į apsipirkinėjimą). Nemanau, kad tai būtų galima pavadinti "dvigubo" malonumo patenkinimu, nes esminė apsipirkinėjimo sąvybė turėtų būti tapusi gyvenimo būdų. Nemanau, kad tai yra kiberpankiškumo dalis, nes tai prieštarauja "-pankiškumo" apibrėžimui.
Asmeniškai net nežinau kodėl man kilo tokia mintis, nes pats neesu bandęs internetinių parduotuvių džiaugsmo (išskyrus vieną [netikrą] kartą per cc# bangą) ir šiaip neesu apsipirkinėjimo fanatikas.
P.S. Mintis buvusi pasekoje: manau, kad kada nors atsiras "cyber-socio" (web2.0?) [probleminių] reiškinių tyrimas lygiai taip pat kaip ir realaus gayvenimo, nes problemos atsiradusios arba įgavusios elektroninį pavidalą turi kitokias pasekmių ir variacijų paletes (IMHO).
Tai vat pagavau save galvojantį apie gyvenimo tiesas ir žmones tarp švenčių. Susitikimas su klasiokais ir senų žmonių radimas man buvo dalinė atgaiva mirštančiame kaime. Ant pačio galo net nesinorėjo važiuoti iš ten. Bet tik dėl to, kad kelionė truktų virš 4 valandų.
Bet kokiu atveju grįžti į darbą yra tikras kaifas. Bėda tik ta, kad kabinete nėra šildymo, o per visas šventes langai buvo palikti atdari. Sėdžiu ir programuoju drebančiomis rankomis. Gerai, kad bent šalikas šiltas. Dabar taip trūksta bepirštuotų pirštinių .)
Po naujųjų metų persikraustau į naują "berlogą". Nebereikės nervuotis, kad MANĘS NEĮLEIS NAMO kitą kartą. Ech... gal pagaliau pasidarysiu didesnis namisėda ir pradėsiu rimčiau žvelgti į mokslus. Jeigu gerai pamenu - pro langą matysis užrašas: "Lietuvos konstitucinis teismas".
Ačiū tiems, kurie mane pasveikino Kalėdų rytą/dieną. Pats nusprendžiau nieko nesveikinti, nes... turbūt tiesiog tingėjau kurti sveikinimo tekstą, o paprastas "su Šv. Kalėdomis" atrodė pernelyg banalus.
Tikiuosi trečias kartas po naujųjų euforijos bus geresnis už ankstesnius du.
Yra žmonių, kuriems Kalėdos asocijuojasi su mandarinais. Ir žinot ką? MAN IRGI!!!
Ir nėra labiau Kalėdinės dovanos negu daug daug mandarinų oranžiniame maišiuke .) Iš karto norisi rėkti:
- DESTROY US ALL!!! DESTROY US ALL!!! DESTROY US ALL!!! I'll have the chicken. DESTROY US ALL!!! DESTROY US ALL!!! DESTROY US ALL!!!
Kaip aš jums nepavydžiu. Beveik galėčiau juoktis, kad naktimis lovoje sąmoningai lunatikuojate. Man jūsų problemas...
Geriau eikite kuo nors naudingu užsiimkite. Paskaitykite knygą, panaršykite internetą. Kita vertus - naudingiausias laiko leidimas būtų bendravimas su tokiais pat naktibaldomis kaip ir jūs. At[s]idarytumėte klubą (real arba cyber), kuriame galėtumėte dalintis savo problemomis. Vietinis klubo rekordas būtų "Mėnesio narys anksčiausiai nuėjęs miegoti".
Klubo darbo laikas, savaime aišku, būtų naktis. Gaila, kad tik darbo ilgis būtų ganėtinai trumpas. Šiek tiek daugiau negu 4 valandos. Anksčiau 01:00 nieko neįleidinėtų. O varytų visus laukan apie 06:00.
Haha, jau įsivaizduoju naujų narių priėmimą:
"- Sveiki. Mano vardas <...> ir aš esu naktibalda! Mane taip pat kankina sezoninė depresija. Esu labai emocional[us|i], todėl prie manęs nesikeikite ir pasistenkite suprasti, kad aš esu visišk[as|a] mazochist[as|ė], nes aš netingiu už savo [kolegas/draugus] daryti [darbus/užduotis] ar šiaip su nučiuožusiu stogu vaikščioti naktimis po miestą ir laukti kol kas nors išprievartaus."
Štai jums ir webažnyčia...
no strings attached, 'sakant
Gavau šiandien elektroniniu paštu:
===
Mieli Draugai
Šiais metais mes sukūrėme Jums šį tą ypatingo!
Mes Jums linkime:
* kad Jūsų idėjos gelbėtų pasauli taip, kaip jį gelbėja dizainas;
* kad Jus suprastų geriau, nei Jūsų puslapius supranta naršyklės;
* švaresnes už mūsų puslapio kodą sąžines;
* kad Jus mylėtų dar labiau, nei mes Jus mylime;
* kad Jūsų gyvenimas būtų paprastas kaip mūsų kodas, bet darytų stebuklus;
* kad šypsotumėtės labiau, nei mes šypsomės, padarę Jums projektą;
* kad būtų kuo mažiau "if..." Jūsų gyvenime;
* kad suprastumėte, jog nėra to blogo, kas neišeitų į "web`ą";
* kad Jūs, kaip mūsų projektai, niekada ir niekur nevėluotumėte;
Artėjančių švenčių proga, Jus sveikina UAB "Dizaino Kryptis" kolektyvas.
Nes kiekviena diena — šventė, bet kai kurios dienos ypatingesnės už kitas...
Paįvairinkite savo kasdienybę prisiminimais!
===
Miela... turbūt su "if..." jie tikrai nekaip sutarė projekto vykdymo metu.
Blizganti blondinė šokanti 70'tųjų DISCO. Kas?
Kitose naujienose: aš vėl atpratęs nuo kofeino. Kas žinote kitokių legaliai pardavinėjamų energetikų be visokių RedBull/Battery/Dynamite.
Prisižiūrėjau kažkada "PC vs. Mac" reklamų. Šiandien visai netyčia užklydau į goolge video ir paspaudžiau ant atsitiktinio filmo.
Juoko užteko bent 10 minučių. Enjoy!
Wii wish you a merry X-mas, sakant...
Prisimenu kaip penktoje klasėje atėjus į naują mokyklą (tada, mano gimtajame kaime - pirmąją gimnaziją), susipažinau su naujais klasiokais. Vieną iš jų pažinojau iš darželio laikų (tada dar fotografinė atmintis buvo gera), o kitą iš muzikos mokyklos kurioje kartu lankėme solfedžio bei muzikos literatūros pamokas.
Abiejų tėvai dirbo telekome bei turėjo namie po asmeninį kompiuterį (pamenu abiejų taktinius dažnius: 33MHz ir 100MHz). Vienas iš jų pasodino mane priešais kompiuterį ir pradėjo kažką ten maigyti. Kiek pamenu tai buvo DOS aplinka su Norton Commander bei Windows 3.11. Man, kaip kaimo vaikui tai buvo iš tiesų įspūdinga. Aš iš karto užsinorėjau turėti savo asmeninį kompiuterį, mokėti programuoti, paišyti. Kaip bebūtų keista - žaisti žaidimus tokiu kompiuteriu man tikrai nerūpėjo.
Turbūt dėl šio nereikšmingo popamokinio įvykio pasikeitė visas mano ateities gyvenimo vaizdas. Nuo tada pradėjau skaityti knygas apie kompiuterius. Pradėjęs 9-tą klasę pasirinkau tiksliųjų mokslų profilį, nes ten "arčiau technologijų". Gavau pirmąjį savo asmeninį kompiuterį. Net nepastebėjau, kaip informatikos paskaitose pradėjau nuobodžiauti. Pradėjau pamažu programuoti (Pascal, Delphi). Susipažinau su internetu ir pradėjau kurti interneto puslapius (HTML, PHP, dar vėliau - MySQL). Mėgavausi kiekviena parašyta kodo eilute, kiekvienu pagamintu interneto puslapiu. Susipažinau su begale žmonių, kurie buvo mano idealai, žmonės į kuriuos norėjau būti panašus. Žinoti/mokėti tiek pat daug kiek ir jie.
Dabar programuoju jau 5 metus. Duonai užsidirbu programuodamas - 3. Programuoti moku, paišyti taip pat. Žaidimų vis dar nesinori žaisti. Beliko vos keli žmonės į kuriuos norėčiau lygiuotis. Dar mažiau į kuriuos norėčiau lygiuotis IT srityje. Į visus kitus - pagal išsilavinimą ar pasiekimus.
Visos ambicijos užmirštos. Nežinau (o gal užmiršau), kodėl taip norėjau būti programuotoju...
Tęsiant RSS'inimosi temą šiandien perkrausčiau savo visą skaitomą srautą į google reader.
Įdomus jausmas dirbti prie dual-monitor kompiuterio. Smagu viename monitoriuje kopijuoti nuorodas, o kitame jas įterpinėti ,)
mano kompanjonas pasveiko. šįvakar, tikiuosi, pavyks ji pasiimti iš ligoninės ,)
yay! toliau galėsiu rašyti straipsnius čia!!!
Į mano blog'ą ateina žmonės googlėje ieškoję "emo merginų". Wtf? Vėl klausimas: aš rašau apie jas ar kaip jos?
O gal čia tiesiog google analytics mala?
Tech. dizaineris buvo pamiršęs ką kam priklauso vieno saito ikonėlė (mol iš tos serijos kaip del.icio.us/reddit/kaip.tik.ten ir pan.), tad pradėjau googlinti.Netyčia užšokau ant politically incorrect blog buttons.
Labai patiko. Tik gaila, kad jau pasenę (kampai kertuoti ir spalvos ne pastelinės ,) o taip norėjosi pasipuošti artėjančių švenčių proga. Tik nežinau ar skydeliai tiksliai apibūdina blog'o lankytojus ar blog'o pyldytoją(us).
Blogai ilgą laiką negerti kavos, ar šiaip skysčio turinčio nors kiek kofeino. Po ilgo laiko (pavadinkime tai 5 dienomis) išgėrus puodelį stimulianto pradeda tvinkčioti kairysis akies vokas ~_-
Atrodau kaip tipinis manijakas iš filmų.
O šiaip net nepastebėjau kaip užsidarė ferma, mat galiu garantuoti, kad buvau gavęs užklausimą vienam senai ištrintam blog'ui, ir net atstačiau jį! Bet koks tolkas. Vis tiek niekas nerašo. Turbūt ir gerai, kad projektas užsilenkė ,)