enc

Tai vat pagavau save galvojantį apie gyvenimo tiesas ir žmones tarp švenčių. Susitikimas su klasiokais ir senų žmonių radimas man buvo dalinė atgaiva mirštančiame kaime. Ant pačio galo net nesinorėjo važiuoti iš ten. Bet tik dėl to, kad kelionė truktų virš 4 valandų.

Bet kokiu atveju grįžti į darbą yra tikras kaifas. Bėda tik ta, kad kabinete nėra šildymo, o per visas šventes langai buvo palikti atdari. Sėdžiu ir programuoju drebančiomis rankomis. Gerai, kad bent šalikas šiltas. Dabar taip trūksta bepirštuotų pirštinių .)

Po naujųjų metų persikraustau į naują "berlogą". Nebereikės nervuotis, kad MANĘS NEĮLEIS NAMO kitą kartą. Ech... gal pagaliau pasidarysiu didesnis namisėda ir pradėsiu rimčiau žvelgti į mokslus. Jeigu gerai pamenu - pro langą matysis užrašas: "Lietuvos konstitucinis teismas".

Ačiū tiems, kurie mane pasveikino Kalėdų rytą/dieną. Pats nusprendžiau nieko nesveikinti, nes... turbūt tiesiog tingėjau kurti sveikinimo tekstą, o paprastas "su Šv. Kalėdomis" atrodė pernelyg banalus.

Tikiuosi trečias kartas po naujųjų euforijos bus geresnis už ankstesnius du.