vosvos weblog

Senai nemačiau tokios baidarių gausos (bent 60 tikrai buvo).

Pradžioje išleido vienviečius kajakus, toliau startavo visos dvi kanojos su 4 žmonių ekipažais. Toliau paleido mišrius ir tada pagaliau sulaukėm vyrų eilės. Startai - kas vieną minutę. Mes išplaukėm ketvirti. Ūloje plaukti buvo visai smagu. Laviravimas tarp užvartų, bei šokinėjimas per jas. Aplenkėme porą priekį mūsų buvusių vyrų ekipažų bei krūvą mišrių bei moterų. Sutikome dvi apsivertusias baidares - bei ten vykdomus gelbėjimo darbus (спасание утопающих дело рук самих утопающих). Rengėjai žadėjo atskirai apdovanuoti tuos, kurie plauks senobinėm turistinėmis baidarėmis (Салют, Таимень, RZ ir pan.), bet tokių berods išvis nebuvo. Tačiau, dabar atsirado nemažai naujų, tobulesnių plastikinių baidarių ir atsiranda poreikis net ir plastikus skirstyti į kelias kategorijas. Nors Merkyje srovės greitis padidėjo, tačiau plaukti tokia plačia upe buvo ganėtinai nuobodu. Todėl jau su nekantrumu laukėme finišo. 25 km atstumą įveikėme per 2:58 (~8,3km/h). Išsikrovėme tikrai neblogai, pirštai buvo sustingę ir įgavę irklo formą, o pečiai skauda dar ir dabar. Nugalėtojų laikas 2:22 (~10,5km/h). Rengėjai žadėjo plastikines baidares suskirstyti į dvi kategorijas, taigi turėjome šansų patekti į prizininkus. Tačiau galutinių rezultatų nesulaukę išvažiavom namo. Kitoms irklavimo varžyboms rekia truputi patiuninguoti baidarę ir padaryti atramas kojoms, kurios leistų geriau užfiksuoti apatinę kūno dalį, bei būtų neblogai įsimontuoti vairą.

atrama kojoms

vairas

Posted by at 10:58 AM | Permalink

Lipimas į Triglavą trunka maždaug 6-7 valandas. Ilgoji kelio dalis yra smarkiai nuobodi. Gerai, kad Kęstas bent gitarą pasiėmė. Planavome įkopti į Trigalvą ir ten ką nors padainuoti. Tačiau maždaug pusiaukelėje pradėjo lyti. Ir lietus net ir nežadėjo liautis. Todėl gitara ilgąją laiko dalį buvo supakuota kuprinėje ir kišojo tik grifas. Vienas sutiktas slovėnas, šį vaizdą pavadino visiems suprantamu žodžiu iš tryjų raidžių. Dabar bandžiau pažiūrėti, kokias gi aš turiu nuotraukas iš Triglavos, bet jų praktiškai nėra. Kadangi dėl lietaus visai nesinorėjo jį traukti. Be to viskas skendėjo drėgname rūke ir matomumas buvo prastas.

Pasiekėme Triglavski Dom, kuriame apsistojome nakvynei. Nuo jo iki viršūnės lieka ~300 metrų. Į šį namą atėjo ir Valentino grupė. Dar vienas įdomus faktas, kad Valentinas su dukra ir Artūru, lipo trumpesniu, bet sudėtingesniu maršrutu, o likusi jo grupės dalis turėjo eiti ilgesniu, bet mažiau pavojingu keliu. Grupės dalyviai ėjo išsibarstę ir vieni apie kitą nieko nežinojo. Keista, tačiau galų gale - atėjo visi. Dauguma smarkiai nuvargę, o kaikurios megraitės net verkė. Tą progą su Kęstu modifikavome Anties dainą. Posmelis kartojamas, kas kart po vieną žodį iš originalios versijos - keičiant nauju. Kol galų gale, Martynas pakeičiamas - manau patys suprantat kuo.
Ne tau Martynai mėlynas dangus
Ne tau seneli rožėm klotas kelias
ir vėl vienam teks grįžti į namus
Tu paaukojai grupę dėl čerkelės.

Padainavom šią dainą vienai merginai iš Valentino grupės. Ji sakė, kad tai netiesa ir kad valentinas visai neblogas vadovas, ir kad bent jau ji parsiveš daug įspūdžių. Na negali ginčytis... Bet man tai labiau panašu į sado-mazochizmą. Taigi vakarą praleidome gerdami vyną 1l/9€. Ryte pamatėme, kad oras nė velnio nepagėrėjo. Pasikonsultavome su Valentinu, ar galima tokiu oru kopti. Sakė, kad pagal alpnizmo nuostatus kopti tikrai negalima, beeeeet... į tokią viršūnę... Tačiau vėliau visi nusprendėm, kad net ir į "tokią" viršūnę kopti per daug rizikinga. Vietiniai sakė, kad nemaža tikimybė gauti žaibo. Taigi mes toliau gėrem vyną. Nusileisdavome iki sekančio namuko ir vėl gėrėm vyną 1l/9€. O jau kai visai nusileidom gėrėm tą patį vyną 1l/1,5€. Taigi dauguma mano nuotraukų iš Triglavos - kaip mes geriam tą vyną. Na bet gal tiek to...

Ačiū visiems, kurie su mumis keliavo, tiems kurie padėjo, kurie netrukdė ir kurie davė įkvėpimo dainoms:)

(dainuojama pagal svajoklio melodiją)
Mūsų dainos intelektu nespindi
Jos nespindi intelektu, intelektu - visai
Jeigu norit ateikite čia išsiaiškint
išsiaiškinsim tikrai!

ps. kokios dainos - tokie ir mes. Taigi jei kas netaip - nepykit.

Posted by at 4:47 PM | Permalink

Pradžia. Nelaimingas atsitikimas nutiko pusiaukelėje į bivaką. Nusprendėm, kad didžioji grupės dalis eis į bivaką, o aš ir vadovas padėsime Dainiui sugrįžti į Cojzova Kočą. Džiugu kai po tokio kritimo lieka sveikos kojos. Kelionė į Cojzova Kočą truko maždaug valandą. Čia mus pasitiko namuko šeimininkės. Jos dar kartą pertvarstė Dainių bei susisiekė su gydytoju. Dainius suprato, kad gydytojas pasikels į Namuką dar šį vakarą. Aš Slovėnų kalbos dar neperkandau ir labai abejojau, kad naktį tamsoje kažkokiu būdu gydytojas mus pasieks kalnuose. Ir beveik neabejojau, kad gydytojas ateis ne 10 vakaro bet ryto. Apsirikau. ~11 vakaro gydytojai atvyko pas mus ir eilinį kartą pertvarstė Dainių. Supratau, kad žaizda "velka i nixorosha" ir Dainiui kartu su gydytojais ryte reiks leistis iš kalnų kur jį susiūs ir atliks rentgeną. Mes gi su vadovu eisime ieškoti savo grupės. Labai pergyvenom, kaip gi jiems pasisekė nukakti iki bivako. Su Gydytoju pasikonsultavau dėl saugesnių mūsų kelionės maršrutų ir nusprendėm, kad vertėtu visus sugražinti į Cojzova Kočą ir toliau eiti link Grintovec viršūnės. Po tos dienos įvykių labai nesinorėjo rizikuoti. Kėlėms 6 ryto. Gydytojai su Dainium pasuko žemyn iš kalnų, o mes su vadovu nutarėm susimokėti už nakvynę, bet šeimininkės pareiškė, kad mes turim sumokėti tik už alų:) Išėjom link savo prarastos grupės. Po ~45 minučių pasiekėme jų bivaką. Bivakas švelniai tariant buvo mažokas. Tačiau grupė, laiko veltui neleido ir praitą vakarą išgėrė beveik visą spiritą ir samagoną. Kas jiems visiems 9niems leido sėkmingai prisiderinti prie bivako formos.

Nevisiems patiko žinia, kad vėl reikės eiti per tą vietą, kur vakar įvyko nelaimė. Taigi merginas paleidome eiti be kuprinių, o kartu su Kęstučiu padarėme kelis reisus. Eilinį kartą sugrįžome į Cojzova Kočą. Čia turimas pečius susilaukė nemažo dėmesio. Nusprendėme, kad mūsų solidaus amžiaus bendražygei Reginai, bus geriau pasilikti šiame namuke ir toliau žygio netęsti. Tolimesnis mūsų tikslas buvo pasiekti kitą bivaką. Kelias iki jo buvo neįpatingai malonus, kadangi reikėjo eiti žole apaugusiais šlaitais. Pastoviai purškiantis dušas darė juos ypač slidžiais. Pagaliau pasiekėme savo bivaką:

Ryte pirmą kartą išlindo saulė. Visi puolame džiovintis daiktus.

Nėra nieko geriau už slidinėjimą

Kęstutis sąkė - atrodau kaip girtas

O toliaus seka mūsų kelionė link aukščiausios tame regione viršūnės Grintovec

Pasiekėme:

Ant viršūnės sutinkame kitą, kartu su mumis atvažiavusią grupę, kuriai vadovauja Valentinas. Šioje grupėje labai įdomi tvarka, joje niekas nieko nelaukia. T.y. visi eina savo tempu. Labai stebėjausi kaip jie visi paskui susirenka į vieną vietą. Tolumoje matyti ant viršūnės Malij Grintovec lipantis, vyriausias Valentino grupės narys - Rimas:

Likusi jo grupės dalis, jau nusileido nuo šios viršūnės ir jo nelaukdama eina tolyn. Mūsų grupė pasiveja Rimą, o mūsų vadovas padeda jam nusileisti ir vėl "prijungia" jį prie grupės. Dėja vėliau tą vakarą, jis vis tiek bus paliktas vienas kalnuose ir praleis naktį ant uolų, apsidėjęs akmenimis. Gerai, kad naktis buvo šilta. Ryte gelbėtojai jį surado malunsparnio pagalba...

Mes gi grįžtame į "savo" bivaką:

Kitą dieną mes turime nusileisti prie mūsų autobuso tam, kad mus pervežtų į kitą kalnų masyvą, kur yra aukščiausia slovenijos viršūne Triglava. Taigi eilinį kartą turime sugrįžti į Cojzova Kočą, kur palikome Reginą. Kadangi dar turime kelias valanda laisvo laiko, tai padarome radialinį link viršūnės Greben.

Toliau bus pasakojimas apie Triglavą. (ką mes ten gėrem ir ką dainavom.)

Posted by at 1:14 PM | Permalink | Comments (3)

Grįžau jau prieš dvi savaites, bet vis delsiau kažką parašyti. Be to laukiau, kad gal iki manęs prieis žemėlapiai ir galėsiu detaliau papasakoti apie praeitą maršrutą. Dėja kol kas jų neturiu. Be to mano bendražygė Asta jau parašė gana išsamų pasakojimą. Tačiau manau, kad aš vis dar turiu ką pasakyti. Kaip ankščiau rašiau, buvau laimėjęs kelionę į Aukštuosius Tatrus, bet vėliau truputi primokėjęs iškeičiau ją į kelionę į Slovenijos Alpes. Prie manęs dar prisijungė mano seni draugai Aidas ir Dainius, bei praitų metų bendražygeiviai Kęstas su Aiste.

Continue reading "Slovenijos Alpės 05 #1" »

Posted by at 12:52 PM | Permalink | Comments (5)

Kadangi MINI EKO rezultatai parodė, kad turiu problemu su orientaciniu sportu, tai šiandien nutariau tai labiau ištirti ir sudalyvavau masinėse orientavimosi varžybose "OS Antradieniai". Nustebino tai, kad jose tikrai masiškai daug dalyviu. Kažkaip net keista, kad pastaraisiais metais turistiniuose renginiuose dalyviu skaičius žiauriai mažėja, o čia jų tikrai netrūksta. Pasirinkau prabėgti 15KP trasą. Rezultate du punktus aptikau neteisinga tvarka, o paskutinį išviso pamiršau susiieškoti. Be to trasoje užgaišau vos ne dvi valandas, kai realiai ją turbūt ir per pusvalandį galima prabėgti. Diagnozė pasitvirtino - "dizorientacija" (sunkumo stadijos nustatymas reikalauja detalesnio tyrimo). Nuo šiol pradedu šios ligos gydimą. Antradieniais, o gal ir Ketvirtadieniais eisiu orientuotis. Be to manau tai visai neblogas būdas paįvairinti mano bėgimo treniruotes skirtas Vilniaus maratono pasiruošimui.

Posted by at 11:01 PM | Permalink

Savaitgalį komandoje su gedu dalyvavome maratone mini eko 2005. Startas buvo šeštadienį ~18 val. Pirmas etapas buvo baidarių ~20km. Vandens telkiniu paplaukus porą šimtų metrų reikėjo išlipti ir pagal ten pateiktą azimutą susirasti pirmus KP (abiems komandos nariams skirtingas azimutas). Tada grįžome į baidarę ir truputi paplaukę turėjome persinešti baidarę į metro pločio vandens kanalą. Kanalo ilgis buvo ~2km. Didžiąją kanalo dalį bėgome krantais, o baidarę vilkome virve. Toliau plaukimas Merkiu iki stovyklavietės. Mums tai užtruko nepilnas 4 val. Čia pajutome, kad reikia dažniau užsiimti irklavimu nes jautėsi nesusiirklavimas ir šiaip menka laivo kontrolė. (pastaruoju metu irkluodavau nedažniau nei 2 kart į metus:() Kadangi laikas tarp etapų nėra stabdomas, tai truputi užvalgę ir persirengę
išvažiavome į dviračių etapą. Pakeliui link antro dviračių KP, gedas įnėrė į balą ir turejo krapštytis purvą iš akių, ausų ir kitų vietų. Vėliau prašokome reikiamą posūkį ir taip nuvažiavome nemažą papildomą gabalą, be to man dar prakiuro kamera, kurią pakeitėme "nepraduriama kamera" (bent jau man taip sakė pardavėjęs). Iš pirmojo dviračių etapo grįžome po pirmos (nakties). Mums gavosi ~40km. Į pėsčiųjų etapą startavome prieš dvi ir grįžome ~7 val. (pagal planą ~30km). Pėsčiųjų etapo pabaigoje reikėjo persikelti per upę virvėmis ir buomu. Tada dar gedas mane "sužeistą" nešė ~30 metrų:) Neužilgo išvažiavome į antrą dviračių etapą. Po kurio laiko pastebėjome, kad nepasiėmėme remontinės. Ir čia padarėme didžiausią klaidą, kad patingėjome grįžti į stovyklą jos pasiimti (kas mums vėliau brangiai kainavo). Pakeliui link KP buvusio ant Juozapinės kalno, man prakiuro "neprakiuranti" padadanga ir be remontinės mums teko dasistumti dviračius iki Juozapinės ir ten baigti mūsų dalyvavimą (pritrūko 1KP ~20km). Keisčiausia, kad mus tuo metu lenkiantys dviratininkai taip pat neturėjo kamerų/klijavimo įrangos (iš kur toks pasitikėjimas technika?:). Ačiū bandžiusiems badėti!

išvados:
1. reikia dažniau irkluoti.
2. prakiūrus kamerai reikia įsitikinti, kad padangoje neliko kaltininko ir nepasitikėti "nepradūriamomis" kameromis.
3. nereikia dėti vilties, kad remontinės "gal neprireiks".
4. reikia dažniau begioti orientacinį. (ypač blogai sekėsi orientacinis ant dviračių, gal pasidaryti padėklą žemėlapiui?)
5. norint kovoti dėl prizinių vietų, pėsčiųjų etape reikia bėgti.
6. ir kaip sakė V.I.L "treniruotis, treniruotis ir dar kartą treniruotis"

rezultatai

nuotraukos:

mūsų numeris 14

aš

gedas

prieš pirmą dviračių etapą

prakiurau

po pėsčiųjų etapo / prieš antra dviračių etapą

po visko

Posted by at 3:51 PM | Permalink | Comments (4)

Posted by at 9:22 AM | Permalink | Comments (5)

turistas.lt paskelbti keletas mane dominančių turistinių renginių:

1. 2005.05.07-08(VI-VII) XXXII Lietuvos keliautojų pėsčiomis maratonas

2. 2005.05.14-15(VI-VII) MINI EKO maratonas

3. 2005.08.17-26(III-V) Vasaros turiada Karpatų kalnuose

Posted by at 8:51 AM | Permalink | Comments (2)

Nuo šiandien pradedu ruoštis Vilniaus maratonui. Naudosiu Jeff Galloway pateiktą treniruočių grafiką. Gal kiek per vėlai susiėmiau, nes pagal grafiką reikia 27 savaičių. O aš turiu tik 21:( Kiek supratau spartinti pasiruošimą yra pavojinga (sveikatai), na bet reikia tikėtis, kad per trumpesnį laiką tiesiog nepasieksiu savo sportinio piko ir tai atsilieps tik trasos įveikimo laikui (kuris man nėra labai svarbus). Sekmadieniams planuosiu ilgesnius 5-40km išbėgimus, taigi galėsiu čia papostinti planuojamus maršrutus, o jūs galėsite prisijungti (stengsiuos apibegti kuo įvairiansnes Vilniaus apylinkes).

Posted by at 11:31 AM | Permalink

Ryte atsikėlęs sužinojau, kad šiandien vyksta vėlykinis "snaigės" žygis. Nutariau, kad ir man jau būtų gerai uždaryti slidinėjimo sezoną. Kad maudyčiausi per vėlykas tai pamenu, bet slidinėti tai dar neteko. Pasirinkau čiuožti ilgiausią 12 km trasą. Keisčiausia, kad praktiškai visame jos ilgyje dar buvo galima rasti sniego. Maždaug pusiaukelėje pasigedau savo akinių. Kadangi juos tik nesenai pirkau Slovakijoje ir be to sumokėjau sąlyginai nemažai, tai nutariau čiuožti atgalios - jų ieškoti. Ėjau prieš srovę ir visų slidininkų klausinėjau ar nebuvo jų sutikę. Po kelių kilometrų bevaisių paieškų ir klausinėjimų ėmiau įtarti klastą. Dar kartą apieškojau visas kišenes ir radau juos savo kapišone. Apsisukau ir vėl įsijungiau į srovę. Dabar jau lenkdamas anksčiau matytus veidus, pasakojau radybų istorija ir klausiausi draugiškų pasišaipymu:) Smagu palydėti žiemą.

Posted by at 6:36 PM | Permalink | Comments (1)

Mano blogui jau beveik 1-neri metai. Taigi vėl grįžau iš Slovakijos.
Aš (aka ALI-G):

ir Congo:

Turistavome po Aukštuosius Tatrus. Pamatėme audros (Nov. 19-20, 2004) suniokotus Tatrų miškus (13000ha):

Kalnų įstatymai draudžia:

Keisti šokiai ant slidžių:

Lipame į Predne Solisko (2093m):

Viršūnė:

Daugiau nuotraukų: photos1, photos2
.

Posted by at 5:04 PM | Permalink | Comments (1)

Kartais jauti, kad miestas ir jo komunaliniai patogumai juodai užkniso, o gyventi šviesoje jau darosi nuobodu. Tai reiškia, kad atėjo laikas naktiniui žygiui! Belieka susirasti keletą draugų (kas nevisada paprasta:) ir išsirinkti žalią plotą Lietuvos žemėlapyje. Labanoro giria - puikus pasirinkimas. Nusprenžiame, kad palapinių ir miegmaišių mums neprireiks. Užsiperkame žiupsnelį kalorijų ir sėdame į traukinį. Šeštadienis, 20:15 išjuda traukinys Vilnius-Turmantas. Išlipame Švenčionėliuose, kur 21:43 pradedame savo žygelį.

Žingsniuojame po miškus. Prieiname visai neblogą stovyklavietę prie Žeimenos (nors visi tikėjomės, kad čia jau tekės Lakaja:) Susikuriame ugnį.

Valgome ir gaivinamės gėrimais. Maždaug pirmą valandą, susiruošiame tęsti žygį. Šalta. Tik po gero pusvalandžio ėjimo truputi apšylame. Tikimės rasti tiltą per Peršokšną, bet randame tik Lakają, be jokio tilto. Užbrendame į kažkokią sodybą, kur mus pasitinka šuo ir arklys.

Tikimės prie sodybos rasti tiltą, bet randame tik lieptą. Bandome apeiti sodybą, nes šuo sukėlė nemažai triukšmo. Visai nesinori gauti švino. (normalūs žmonės tokiu metu nevaikšto, šauk). Tas bandymas apeiti sodybą privedė prie to, kad truputi pasiklydome ir išsimušėme iš kelio (?). Pagaliau randame Peršokšną ir tiltą per ją. 04:30.

Einame dar kelis kilometrus ir nutariame, kad jau laikas susikurti ugnį ir pavalgyti. Kertame medį.

Šildomės prie ugnies, verdame makaronus ir ragaujame vyšnių trauktinę.

Nutariame truputi pamiegoti. 05:45.

07:30. Rytas ir jau įtartinai šviesu.

Ugnis dar rusena, bet jau menkai šildo.

Laikas keltis!

Susirenkame daiktus ir traukiame toliau...

Randame tiltą per Lakają ir sodybą su pirtele. ech...
10:30 Sustojame pusryčiauti.

12:20 Prieiname Žeimeną. Prausiamės. Randame užkaltą parduotuvę. 12:39 iš Vilniaus gauname žinutę, kad traukinys Žeimenos stotelėje bus 12:59. Iki stotelės dar liko keli kilometrai. Dididiname tempą. Einame bėgiais. Bėgame! Karatais atsigręždami ar traukinys mums dar nemina ant pedų. Spejame pirmi! Ant suoliuko nesisėdame nes bijome, kad sustos širdis:)
Maršrutas, galetų būti kažkuo panašus į šį:

O dabar, atgal prie komunalinių patogumų, po 17 valandų miego:)

Posted by at 11:48 AM | Permalink | Comments (1)

O dabar mano trumpas reportažas:

Continue reading "Kola 2004" »

Posted by at 9:52 PM | Permalink | Comments (7)

Šiandien grįžau iš Rusijos, bučiavau Lietuvos žemę (asfaltą). Visa grupė grįžo sveika ir gyva, berods netgi visi liko patenkinti:) Ataskaita ir nuotraukikės iš žygio bus vėliau. O dabar reikia prisivyti civilizaciją. Jau sužinojau, kad Armstrongas eilinį kartą laimėjo Tour de France, bet vistiek pabandysiu paskaityti, kaip gi vyko visos varžybos. Mano 5MB pašto dežutėje susikaupė 4.2MB (904 laiškai), skaitomų blogų atsidaryti dar nedrįstu.

Posted by at 11:42 AM | Permalink | Comments (1)

Posted by at 12:08 AM | Permalink | Comments (2)