vosvos weblog

Dainius (1), Kęstas(3), Aistė(4), Aidas(6)

Į starto vietą Slovenijoje atvykome neplanuotai vėlai, nes mūsų nepraleido į Austriją dėl per didelio autobuso svorio (Kiek girdėjau tai jau ne pirmas kartas, kai Ditmos autobusas susidūria su šia problema).

Statome palapines (to daryti negalima). Neužilgo atvyksta inspektoriai. Maloniai susitariam, kad ryt 7 mūsų ir palapinių tikrai nebus.

Rytas. Kylam į kalnus. Oras drėgnas. Nuotaika gera. Jau gerai idienijus pasiekiame namuką Cojzova Koča (1793m). Pirma diena kalnuose, o mes jau turėjome bent keturias valandas gryno ėjimo/lipimo. Nei kiek neabejoju, kad pirmai dienai to būtų pilnai pakakę. Mūsų grupę sudaro 6 vyrai ir 6 moterys. Vienai jų 72 metai. Taigi manau racionaliausias sprendimas būtų buvęs likti nakvoti šiame namuke (kaina 11 eurų žmogui). Iki artimiausių bivako¹, bent 2 valandos kelio (sudėtingesnio nei mes turėjom anksčiau), oras drėgnas ir vėjuotas, turime ~16 valandą. Dabar žvilgtelėjau į Astos aprašymą ir truputi pacituosiu: "Ten visi išsidžiovinome, sušilome ir netyčia pradėjo nykti noras eiti toliau. Vos ne vos išvilkome kojas vėl į vėją ir lietų, nors daugelis iš moterų norėjo likti, lyg šeštas jausmas būtų ką pakuždėjęs…". Tai vat aš manau, kad tai ne 6 jausmas, o paprasčiausias sveikas protas. Čia man norėtusi pradėti kaltinti vadovą, kuris manau esant aukščiau aprašytai situacijai turėjo pats nuspręsti, kad eiti toliau nėra protinga. Tačiau to daryti neskubėsiu kadangi, nakvynė kainuoja 11 eurų ir kažkam tai gali atrodyti dideli pinigai ir vadovas matyt negali priversti grupės narių leisti pinigų, kurių tarkime, kad jie ir neturi. Palapinių statyti negalima, be to ir vietos tam nelabai tinkamos. Taigi manau čia yra vienas įdomesnių šiame žygyje iškilusių uždavinių. Mūsų vadovas pasirinko eiti visa grupe link artimiausio bivako¹. Visa grupė su šiuo sprendimu sutiko. Po geros valandos kelio, leidžiantis uoliniu šlaitu paslydusi krito mūsų grupėje buvusi 72 metų ponia, priešais ją ėjęs Dainius pabandė jai padėti, bet tuo momentu prarado pusiausvyrą ir nukrito iš ~4 metrų aukščio. Kritimo vietą galima pamatyti sekančioje nuotraukoje - pažymeta X. O nusileidimo vieta - Y.

Dainiui labai pasisekė, ties alkūne 3-5cm žaizda iki kaulo, nubrozdinimai ir kaip vėliau parodė rentgenas skilo nykštys. Kitaip nei "Nuskilo" ir nepasakysi. Grupės nariai, kurie geriau nusimano medicinoje (bent jau už mane) suteikė pirmąją pagalbą. Sąmyšis buvo nemenkas, čia dabar tikrai nebandysiu perteikti. Bet tik patarsiu jums, kad jei kada nors važiuosite į kalnus su kuria nors agentūra, tai įsitikinkite, kad jūsų grupėje bus medikas (žmogus, kuris matė ne tik "ligoninės priimamąjį").

žygio tęsinys

Pamąstymai (arba dabar lengva kalbėti)
Manau, kad vadovas galėjo apmokėti nakvynę tiems kurie neturėjo\nenorėjo mokėti 11 eurų iš žygiui skirtų pinigų ir vėliau jau dėl to aiškintis su kelionės organizatoriais. Mano pasiūlimas dar buvo, kad stipresnė grupės dalis eina nakvoti į bivaką¹, o labiau išvargę lieka nakvoti namuke už 11 eurų. Bet dabar nesu tikras, kad toks grupės skaldimas būtų protingas. Šiaip dar kartą įsitikinau, kad visada geriau vengti keliavimo po 16 valandos. Vakare dar gali jaustis pakankamai stipriai fiziškai, tačiau jau prarandi atiduma/budrumą, o tai priveda prie nelaimių.

Kodėl keliauti su agnetūra į kalnus yra blogai? Grupės sudaromos bele kaip, visiškai neatsižvelgiama į žmonių fizinius pajėgumus. Nesuprantu, kaip galima leisti į kalnus lipti 72 metu moteriškei. "Juokavome", kad grįžę (tie kas sugrįš) į Vilnių atidarysime agentūrą pavadinimu "paskutinė kelionė" ir pagyvenusiems žmonėms perpardavinėsime "Ditmos" kelialapius į kalnus.

¹Bivakas - tai toks nedidelis, statybininko vagonėlį primenantis kalnų namukas, kuriame keliauninkai gali rasti preiglobstį ir pernakvoti - pasislėpti nuo blogo oro. Ir kas svarbiausia tikram Lietuviui - Nemokamai!