vosvos weblog

Liepos 16. Iš Vilniaus traukiniu išvažiuojame į Sankt Peterburgą. Traukinyje sugeriame su Gintu. Jis dirba dalnoboiščiku ir dabar važiuoja pas savo šeimą į Rusiją. Pasakoja, kad Rusijoje visi darbo metu geria, o jeigu dar ir dirba, tai gauna premiją. Klausia ar mes gal irgi dirbti važiuojame?

Liepos 17. Atvažiuojame į Pyterį (витебский вокзал). Visi mums įrodynėjo, kad traukiniai link Murmansko važiuoja iš (московский вокзал). Pėsčiomis einame iki jo, ir ten sužinome, kad mums reikalingas (ладожский вокзал). Imame taksi. Taksistas žinoma klausosi "Šanson radio", pasakoja, kad tarnavo Lietuvoje, nulupa už pasivažinėjimą 400 rublių (visiems reikia suktis). Pasirodo, kad (ладожский вокзал) pastatytas tik prieš du metus, todėl niekas jo ir nežino. Bilietų šiai dienai į Murmanską nėra. Todėl perku bilietus į Petrazavodską (per Petrazavodską važiuoja traukiniai iš Maskvos). Į saugyklą sumetame kuprines ir einame pasibastyti po Pyterį. Zita, Algis, Aistė, Edvardas - ant kažkokio tilto virš Nevos, keistas ritualas, juodaodis valantis butaforinio laivo-restorano langus (lietuvoje turbūt dirbtų televizijoje, arba dainuotu kokioje nors pop grupėje). Visą dieną bastomės po miestą, ieškome viešbučio, kur galėtume užsiregistruoti (visur brangu), prie Nevos sustojame perkąsti, aš Nevoje nusiplaunu kojas (visi man pranašauja baisią mirtį). Miestas bent jau man įspūdžio nepalieka. Sėdame į traukinį link Petrazavodsko. Džiaugiuosi plackarto patogumais.

Liepos 18. Traukinyje pavogė maišelį su maistu ir gertuve (visiems reikia pavalgyti). Atvažiuojame į Petrazavodską. Gan jaukus (beveik kurortinis) miestukas. Su Algiu išeiname ieškoti viešbučio, kad gauti registraciją. Užeiname į pirmą pasitaikiusį ir berods gana prabangų "Severnyj". Aplinkui visur zuja įvairūs suomiai ir kitokie užsieniečiai (jiems čia atostogauti matyt daug kartų pigiau nei paprastai gyventi savo šalyje). "Išsinuomojame" vieną trivietį ir du vienviečius kambarius (taigi apytiksliai žmogui registracija kainavo 20lt.). Grįžtame atgal į stotį, kur pranešu, kad jau esame legalūs turistai:) Fotografuojamės prie žvaigždėtos lysvės ir fontane, kuriame plauname kojas, o Algis iš jo dar ir susirenka ~6 rublius. Išvažiuojame link mūsų galutinės stotelės (Imandra).

Liepos 19. Traukinio palydovas ir mašinistas visą naktį gėrė (vėluojame 2 valandas). Palydovas nepažįstą stotelių, todėl neišleidžia mūsų Imandroje. Važiuojame iki Olenegorsko. Ten vėl sėdame į traukinį atgal iki Imandros. Pagaliau galime pradėti žygį. Visur dygsta krūvos raudonikių. Apsiprausiame upėje Гольцовка (vandens temperatūra 8°C). Pietūs, išsiverdame maisto ir išlūžtame pailsėti. Einame link kalnų. Valio! pirmoji baltoji naktis (nors naktim jos tikrai nepavadinsi) gamtoje (nakvoti traukiniuose jau užkniso negyvai).

Liepos 20. Pachmėlingas vadas žadina komandą. Einame link perėjos Южный Чорргор 851m. Maudomės kalnų ežeriuke (vandens temperatūra 10°C). Užtinkame juodus keistuolius mojuojančius kardais. Lipame perėja. Džiaugiamės sniegu, keista kodėl jis netirpsta. Nusileidžiame iš kalnų, pabraidome po pelkes ir vėl kuriame stovyklą.

Liepos 21. Brendame per upę. Einame pietauti prie ežero Гольцовое. Lipame perėja Умбозерский 527m. Kuriame stovyklą kalnuose.

Liepos 22. Ryte truputi lyją. Leidžiamės iš kalnų ir einame palei upę Каскаснюнйок, vanduo nerealiai žydras ir be gyvybės ženklų. Visą dieną klampinėjame po pelkes. Kęstas iš gamtos gauna trūkstamą baltymų kiekį. Nakvojame Каскаснюнйок ir Тульйок santakoje.

Liepos 23. Toliau braidome po pelkes. Jau dvi paras nematėme žmonių.

Liepos 24. Einame link perėjos Ворткеуайв 753m. Žygyje skustis nevalia! Lipame į perėją. Užsilipu ant kalno (1005m), iš kurio jau paskambinu mobiliu telefonu namo. Tolumoje matosi Kirovskas. Iš perėjos leidžiamės į rūdos kasyklą. Fotografuoju fotografuojančius. Kirovske sėdame į autobusą ir važiuojame į Apatitus. Apatitų stotyje sutinkame du Maskviečius, su kuriais jau matėmės kalnuose. Jie papasakoja, kad prieš porą metų vaikščiojo šiais kalnais su Geigerio skaitikliu ir jis praktiškai visur tiksėjo (kažkada ten buvo vykdomi sprogdinimai). Be to jie mums padovanojo dėžę saldainių:) Ačiū! (gaila, kad nespėjome atsidėkoti). Traukiniu važiuojame į Kandalakšą. Kandalakšos stotyje prie mūsų prisijungia šuo, kuris visą naktį saugo palapines.

Liepos 25. Einame prie Baltosios jūros. Išsimaudome ir mastome, kokias dar ligas mes pasigausime šitame vandenyje. Einame iš Kandalakšos ieškoti padoraus ežero, kad padoriai apsiprausti. Užtinku vietinius sulaukėjusius šunis. Maudomės, valgome, miegame.

Liepos 26. Einame atgal į Kandalakšos stotį, kur sėdame į Peterburgo traukinį.

Liepos 27. Dabar jau pėsčiomis einame iš (ладожский вокзал) į (витебский вокзал), kur perkame bilietus į Vilnių. Bastomės po Pyterio parduotuves. Sėdame į traukinį namo! Geriame alų už sėkmingą kelionę. Visi pasieniečiai mus praleidžia stebėtinai geranoriškai (nesikabina prie registracijų ir netikrina daiktų) ir tik latvių pasienietis kiek ilgėliau lygina mano fizionomiją su nuotrauka pase.

Liepos 28. Bučiuojame gimtąją žemė!:) Ačiū visiems, kurie mums padėjo ir laukė. Ačiū ir tiems, kurie netrukdė.

Truputis statistikos:
Chibinų kalnuose nueita ~100km.
Kanadalakšoje ~25km.
Pyteryje ~30km.

Išragautas alus: ~20 rūšių.