užsirašiau taip:
priešinimasi subjektui argumentuojant jo priešingybe subjektas yra apvalomas (valstybei - antivalstybe, menui - antimenu ir t.t.).
atradau išeitį. priešinantis subjektui savo širdelei artimu ginklu apvalymas nevyksta. pvz. puolu valstybę negrįsdamas to antivalstybingumu, o savo gyvenimu. konkrečiau: puolu meną ne antimenu, o letrizmu.
einam muštis?
planas toks:
kurį laiką mesti galvoti. skaityti knygas/žiūrėti filmus/užrašinėti taktikas. nuo galvos skausmo, žinoma, pailsėti - be šansų, bet pora savaičių paprastų kaip šitas blogas būtų nuostabu
padaryti:
simluliakrus ir simuliaciją
the silent takeover
kokią kitą pseudo-racionalią knygą, iš ko nors atimtą
fahrenheit9/11
kažkokį 'naują' filmą iš brb
multikų
antrą ir trečią matricos dalis
įžnybti sau į šikną jei tai pamiršiu
ir labai spygliuota. duria odą iš bet kurios pusės. skauda. bandau nuskinti ją kišdamas į gerklę peilį - nieko.
rožė aukština temperatūrą, bet šššš, tai paslaptis, aš rytoj labai noriu į biblioteką.
be to, esu raudonas. gal žiedas išsiliejo ir nudažė? esu Labai! raudonas.
mano virtualus priesėdas sako:
-ar aš humanistas tik dėl to, kad pasaulyje nebeliko žmonių?
-mirkt, - atsakau aš, - aš irgi nesu (s. dali)
sapnuoju, kad pirma orkestrinio koncerto dalis turi būti bet kokia: svarbu, vidutinio tempo ir išsidirbinėja visas simfoninis orkestras. antra - lėtesnė, pučiamiesiems nėr ką veikt. na o trečiosios taisyklė - visi išsipisinėja kiek gali, kompozitorei - kurk, kol pati vemsi pažymėdama kiekvieną natą.
pabundu - akurat.
_______________
ką daryt, jei dvi naktis iš eilės sapnuoji tą patį sapną, kuris šimtu procentų kaso širdelę? juk kai pabundu keistai jaučiuosi?
bet šianakt išgelbėjo kitas sapnas, kuris iki ašarų ryte prajuokino:
-oooooo, "tu niekada nesužinosi, kad Balsas atėjo pas [ją] į namus!" (sėbras cituoja Balsą) chachacha
-..., - sako balsas
besijuokiantis sėbras išėjo iš koridoriaus ir ėmiau intensyviai muštis su Balsu, kuris iš tiesų buvo vaikėzas pilku veidu, pliku pakaušiu ir visą laiką tylėjo. prispaudžiau jį prie laiptų tvirtai sugriebęs už kaklo. tada veiksmas grįžo į kitą kambarį, kur tęsėsi toks gražus, bet ryte liūdiantis sapnas...
išgirdau kaip kitam buto gale burbuliuoja kava. tada pamačiau, kad kava čia pat po mano lūpom. išgirdau kaip tam pačiam kitam buto gale čirška radija, bet petys pasuko mano galvą, kaklas ją pareguliavo ir pamačiau, kad radija visai prie mano peties, groja visa žinančių politologų/filosofų ginčą. tada supratau, kad manęs ten nebuvo ir tai nevyko. tai buvo niekas ir taip aš patyriau impresionizmą.