sapnuoju, kad pirma orkestrinio koncerto dalis turi būti bet kokia: svarbu, vidutinio tempo ir išsidirbinėja visas simfoninis orkestras. antra - lėtesnė, pučiamiesiems nėr ką veikt. na o trečiosios taisyklė - visi išsipisinėja kiek gali, kompozitorei - kurk, kol pati vemsi pažymėdama kiekvieną natą.
pabundu - akurat.
_______________
ką daryt, jei dvi naktis iš eilės sapnuoji tą patį sapną, kuris šimtu procentų kaso širdelę? juk kai pabundu keistai jaučiuosi?
bet šianakt išgelbėjo kitas sapnas, kuris iki ašarų ryte prajuokino:
-oooooo, "tu niekada nesužinosi, kad Balsas atėjo pas [ją] į namus!" (sėbras cituoja Balsą) chachacha
-..., - sako balsas
besijuokiantis sėbras išėjo iš koridoriaus ir ėmiau intensyviai muštis su Balsu, kuris iš tiesų buvo vaikėzas pilku veidu, pliku pakaušiu ir visą laiką tylėjo. prispaudžiau jį prie laiptų tvirtai sugriebęs už kaklo. tada veiksmas grįžo į kitą kambarį, kur tęsėsi toks gražus, bet ryte liūdiantis sapnas...