vaikai yra kiečiausi.
kaip reikia žaisti slėpynių?
- nu... reikia eiti ten paskui slėptis. nu nueini, skaičiuoja, nueini..... aaaaaaa.... [žiūri susimąstęs į viršų linksmas mažas sutvėrimas, nes pamiršo ką kalbėjo].
o tai kas aš būsiu?
- tu eeeeik tu, tu..... nu........ aaaaaaaa [žiūri ir vėl mažas linksmas sutvėrimas, nes ir vėl pamiršo ką kalbėjo]........begemotas
o čia tavo sesė? [rodau į šalia stovinčią juokingai išsižiojusią mergaitę]
- nuuuuu čia jo mano sesėašdarturiuketurisbroliusbettietrysbroliaitaimušasiovytenįišmetėiš......... nuuuuuuuu.......... aaaaaaa..... vatkaip.
paskui susirišom kojas ir bėgom greit, virtom, bėgom, juokėmės, vėl virtom ir bėgom ir tas bičas vėl kalbėjo ir kalbėjo ir vėl pamiršo pamiršo ką kalba.
tada atėjo dar mažų sėbrų. du žaidė žaidė ir kažkuris iškūlė dantį kažkuriam. tas atsikelia visas kruvina burna ir kad juokiasi kad juokiasi. sako 'oba, dantis iškrito. ir dar kraujas bėga. gegegegegeras! [paskui išaiškėjo kad bedantis mikčioja :)]. nuėjom su bedančiu pasivaikščiot, pasikalbėjom. papasakojo kodėl mikčioja. ir visai be jokių kompleksų. pasakiau, kad man gražu kai mikčioja. gražiai šypsojos.
kad man dar kada ateitų toks pochui ant visko, koks dar neišėjo iš tų vaikų pasaulio. įkvėpia :)