Ugne

Labai norėjau kokį soundtracką uždėt šiandienai; jei būtų tik energingesnis šitasai:

Kalbam čia dabar apie filmus, ir pagalvojau, kodėl vien apie gerus kalbėt, o gal reikia ir apie blogus?

Tai vat, mano (un)favoritų sąrašiokas:

* * *
Teeth
Kaip paauglė atranda siurprizą nei šen nei ten - ogi dantis vaginoje! Daugiau komentarų reikia? : )) Iki šiol nežinau, komedija tai turėjo būt, ar siaubiakas. Siaubo komedija?.. Užtai žvilgsnis pagrindinės veikėjos veiksmo metu, ohoho! Dar, plius, vaginadantės merginos pavardė yra o'keefe, kas visiškai copypaste nuo smagios dailininkės.

* * *
Elbos gimtadieny žiūrėtas Nudist colony of the dead - senobinio repo ir dainelių iš kalbų mokymo kasečių mišinys drauge su religingumo pašiepimu. Itin taikliu, beje! Nerealūs veikėjai! Tikrai pažiūrėkit, lūžau.

* * *
Dar vienas apie religiją, lyčių stereotipus ir homoseksualumo ligą. Populiari tematika, beje. But I'm a cheerleader. Skamba kaip Lietuva ir "Gyvasis vanduo" su šūkiu "Straight is great" ir stovykla "True directions".

* * *
Ir pats saldžiausias saldainiukas - L. užrodytas The room. Bus juokinga tiem, kurie irgi sveikinasi "O hai".
Traileris sako taip:

O aš sakyčiau taip:

Tai tiek, šio vakaro žodį tariau : )

Lietuviško marazmo klampynėje iškilo dar vienas šūdukas.
Na, jo, kelios geros mintys gal ir yra, bet išlieka didelis beet. Nes kažkaip atrodo, kad čia tikrai ne staigus susirūpinimas vargšelėm nuskriaustom moterim, ar vargšeliais kočėlais užvanotais/psichologiškai palaužtais vyrais. O tiesiog dar vienas šiktelėjimas (nu, geresnio išsireiškimo nesugalvojau, sorry) į šeimos instituto ir gimdų kontrolės bliūdą. Tiiiingiu plačiai viską apšnekinėt, bet vat pagalvojau, kas būtų, jei aš būčiau ne aš, o tradicinė lietuviška moterėlė, tikinti tuo, ką valdžios vyrai pasako.
Ar po visos šitos š lavinos aš jau labai norėčiau tuoktis ir daugintis (koks yra JŲ tikslas)? Tikrai ne!
Visų pirma, man pasako, kad visokios -aitės yra menkavertės bei nieko neišmanančios. Paskui pasako - kad Šeima - yra viskas. Ir kad tol, kol nebūsiu -ienė su dviem vaikais, tol būsiu niekas. Tada sužinau, jog gi moters vieta yra sėdėt namuose su vaikais, o už tai man mokės smagias išmokas. Tačiau jei namuose sugalvotų likti tėtis, į mus šnairuotų, oi kaip šnairuotų. O jei pasirinkčiau (jei vis dar leistų tie pikti dėdės rinktis, o ginekologas dargi teiktųsi sutikti atlikti procedūrą) išsaugoti karjerą, arba dėl finansinės padėties nepalankumo darytis abortą, tai tampytų po visokias priešabortines konsultacijas ir pro visus galus mėgintų iš***ti protą. Jei sutuoktinis pradėtų smurtauti; - pala, gi taip nebūna, nes šeimos institutas yra šventas, o smurtas šeimoje Lietuvoje nei egzistuoja, nei yra drausminamas BK. O jei vieną dieną meilė (?) baigtųsi, tai tektų ieškot kaltų, beabejo, prieš skyrybas vėl visokios priverstinės konsultacijos... Tai kam iš viso viską pradėt?
Taip galvočiau, jei būčiau eilinė nuobodi moteriškė, tikinti valdžios vyrais.

O dabar pati tai sakau - eikit jūs visi velniop, neaiškinę nei man, nei apskritai niekam, kaip gyvent. Iš kokios laiko mašinos išlipot? Galų galiausiai, ką veikėt mokykloj, kai darot taip, apie ką nuostabiai aprašė tiek mūsiški (Žemaitė "Laimė nutekėjimo", A. Vienuolis "Paskenduolė", I. Simonaitytė "Vilius Karalius"), tiek užsienio rašytojai (L. Tolstojus "Ana Karenina"). Ir aš dar tikiu kino edukacija. Ar jūs nesugebat iš rankų paleist... ko? kad toliau savo nosies (?) nematot?
C'mon, juk tik bažnytinė metrika buvo pikta sąlygų diktatorė, ir kaip daug kas plojo katučių atsiradus civilinei! Ir žmonės tuokėsi, ir tuokiasi (ir skiriasi) dėl pačių įvairiausiš paskatų: dėl emancipacijos, dėl paskolų, dėl palankesnių socialinių išmokų, dėl vestuvinių dovanų, iš neturėjimo ką veikti, dėl pilietybės/leidimo gyventi valstybėje, dėl protesto! Tai kam ne vietoj ir ne laiku šitą nykų aktą taip sureikšminti?..

Kitas dalykas, įdomi lietuviškų politikierių pozicija siekiant savų (taip, savų, o ne tos mistinės visuomenės) interesų. Nes jei jau žaidžiam demokratiją, tai pagrindinis principas turėtų būti ne kraštutinumas, o siekis įlysti į kuo daugiau subinių.

Tai vat toks bus šiandienos mano rytinis pasiuntimas (ne per) toli.

Dar kartą persikrausčiau. Vėl ne savo noru. Jei paskaičiavus, per visą savo gyvenimo laiką Vilniuje, atsikėliau į... aštuntą gyvenamąją erdvę.

Nu ir susiklostė viskas ganėtinai juokingai ir įdomiai.

Kažkada chaltūrinom su Z. - reikėjo pačekint, ar įmestos skrajutės į pašto dėžutę, ar ne. Ir taip atsidūriau visiškai keistam kvartalėly, Kazliškių gatvėje. Ir kažkuom mane ji užbūrė, tokia visiškai neįsipaišanti į aplinkines gatves, aplinkinius namus. Stovi tokie trys trijų aukštų aukštalubiai daugiabučiai. Statyti pokariu, bet išlaikę tą tokią seną dvasią, superinė laiptinė, dekorai virš durų ir t.t. Sakiau - ąąąą, norėčiau čia gyventi. Ir štai aš čia:

Tai vat. Šiandien apvaikščiojau dar nepažįstamą ir netyrinėtą rajoną, kurį pravažiuodavom, kai lėkdavom šen bei ten dumpsterdivint. Nu ir S. netoli gyvena. Tokios ir žinios. Dabar žinau tris galimus kelius, kaip prieiti prie namo iš skirtingų pusių. Išbandžiau ėjimą pėstute iki univėrkės - netgi geriau, nei tikėjausi - 20 minučių.

O atgal grįžau troleibusu. Anarchija Žirmūnuose, taip sakant. Nieks nepaiso pirmųjų durų taisyklės ir grūdžiasi bet kur belenkaip. Vairuotojui irgi dzin, prispaudė bobutę, o kitai prieš nosį užvėrė duris. Ir dar smarkiai spaudo stabdį, kad visi virsta ant šonų karts nuo karto.
Dar apipatenkinau savo slaptą urbanistinį fetišą - apžiūrinėjau turgaus apylinkes. Kontrabandistai, bobulytės su baltarusišku šokoladu ir kojinaitėm, kinietiškų plastmasinių šūdelių parduotuvės, apgriuvusiuose kioskuose įsikūrusi stiklo pjaustykla, lombardas ir buitinė technika. Besiprašanti gyventojų kita policijos komisariato pusė. Burianti čigonė. Įdomu, kaip čia šeštadienio ar sekmadienio rytais? Bus naaaiss pamatyti : ) Sakiau, kada turėsiu laisvo laiko, parašysiu kokį mondrą a la antropologinį darbą apie visą tai.

Ir kad užklydau čia kurią dieną interneto platybėse!

Nu ką, prisijungiau, sakau, pažiūrėsiu, ko tas šiuolaikines superpaneles moko.

"Tavo dienos balansas šiandien neigiamas. Tai reiškia, kad išleidai daugiau pinigų negu uždirbai. Kad tai pakeistum, gali susirasti vaikiną, išsinuomoti mažesnį būstą, padirbėti daugiau valandų ar baigti geriau apmokamo darbo kursus."

ir:

Kursus siūlo irgi ganėtinai nykius bei stereotipiškus: konditerė, kirpėja, dizainerė, televizijos pranešėja, žurnalistė, dainininkė, gėlininkė, modelis, mokytoja. Taip pat verslo konsultantė, bet ne verslininkė, medicinos seselė, bet ne gydytoja. Tačiau pliusą dedu architektei, advokatei ir dantistei.

Šiek tiek nustebino, kad vis dėlto žaidime reikia kelti ir IQ, vaikščioti į biblioteką ir pan. Tačiau tokios užduoties kol kas nesulaukiau, man liepė:

Tačiau kitas atradimas tikrai pribaigė:

bei

ir dar:

Gerai, kad aš esu aš ir čia užsukau vedama šiokio tokio tyrimo suinteresuota. Pati turiu paauglę sesę ir dažnai supykstu dėl to, kaip vargšelėm plaunamos smegenys viešojoje erdvėje, ypač kai matau siaubingą poveikį iš taip arti.
Štai, kad ir šis žaidimas, gyvenimo tikslais padarantis vaikino susiradimą, ir taip pat tiesiogiai kertantis per (tobulo) kūno suvokimą. Gaila, kad žaidimėlis naujas ir pilnas klaidų bei bug'ų, dar negalima skaityti žaidėjų informacijos, įdomu, koks amžiaus vidurkis? Ar žaidžia pilnametės, kritiškai žiūrinčios į konstruojamus kūno įvaizdžius, ar paauglės, kompleksuojančios dėl savo netobulos figūros, svorio, per didelės nosies ir t.t.?

Jei žaidimai, tuomet aš visomis keturiomis už Sims'us, kur galima susikurti asmenybę su savais pomėgiais ir polinkiais, suformuoti kokį tiktai nori kūną, netgi įsimylėti tos pačios lyties asmenį ir su juo/ja susilaukti vaikų, kad jau taip.

O savo šniukštinėjimo ir "tyrimo" dar nebaigsiu, bei karts nuo karto pasidalinsiu naujais atradimais.

wtf?..

Dar eidama namo pamačiau eilinį skelbimuką apie paskaitas tema "Santarvė šeimoje. Moters pareigos šeimoje". Bląh, pagalvojau. Ale šį kart apie viską pasakos krišnaitai ir dar duos nemokamo maisto : )) tai jei norit sužinoti,kokia gi vis dėlto yra moters ir vyro prigimtis bei kokie yra dorybingos moters privalumai, tai prašom : ))

Perskaičiau ir nepatikėjau.

Apklausų duomenimis, maždaug 80 proc. gyventojų Lietuvoje laiko save katalikais, kuriems viena didžiausių ir svarbiausių švenčių metuose - Šv. Kūčios. Iš šventinių dienų sąrašo išbraukus Gegužės 1 dieną ir įtraukus gruodžio 24 dieną... kąą?..

OK, žiūrom toliau. Nuostabus I. Degutienės argumentas, kodėl ji pritarianti tokioms pataisoms: "Kadangi pati esu moteris" : ))))

Kas man buvo keisčiausia, jog šitokią pataisą iniciavo socialdemokratai. Hm.

Ir galiausiai, žaidimai su istorija:

Pasak parlamento vadovės, sprendimas dirbti ar nedirbti Kūčių dieną turėtų būti paliktas ne darbdavio ir darbuotojo susitarimui, o reglamentuotas įstatymu, kaip tai buvo padaręs tuometis Seimas 1924-aisiais.
"Tai (Kūčių paskelbimas nedarbo diena - ELTA) būtų ir savotiškas grįžimas prie mūsų senos istorijos išlaikant visas tradicijas."

Niu ir ką jūs matote tokio žavingo mūsų senoje istorijoje?..

Įdomu, kad kompromiso ieškoma renkantis tarp šių dviejų visiškai skirtingų švenčių. Gegužės pirmosios - Tarptautinės darbo žmonių dienos - ir kaKalikiškų kūčių. Ok, jei žaidžiam procentais, kiek iš mūsų nupušusios valstybėlės gyventojų yra praktikuojantys kaKalikai (PaKalikai?), ir kiek yra dirbę, dirbantys ar bedarbiai? Bet kuriuo atveju, žaidimas demokratija a la daugumos faktoriumi <įdėkite norimą necenzūrinį veiksmažodį>.

Kitas dalykas apie "grįžimą prie mūsų senos istorijos" - tarpukariu Gegužės pirmosios šventimas buvo nuolatos varžomas, ypač dėl to, kad jį inicijuodavo kairieji ir kairiosios profsąjungos. Vadovaujantis karo padėtimi, buvo draudžiami kairiųjų profsąjungų renginiai skirti gegužės pirmajai, tačiau katalikiškų profsąjungų renginiai vyko nevaržomi. Prie Untanėlio viskas buvo dar liūdniau, gegužės pirmoji uždrausta.
Aišku, dažnai yra priklijuojami prie šios šventės komunistai. Nieko keisto, kai visa ideologija sukosi apie darbą. Tačiau to meto Lietuvoje komunistai buvo nyki mažuma, ir netgi turėjo taktiką prisiimti nekomunistinės kairės veiklos nuopelnus sau. Tarybinis laikotarpis irgi prastas pavyzdys, nes gegužės pirmosios ištakos ojoj nieko bendro su komunistais neturi : )

Dar daugiau, siekiant riboti gegužės pirmosios šventimą, buvo įvesta nauja šventė - medelių sodinimo - tvoskianti tam metui būdingu nacionalizmu. Vienos šventės šventimo slopinimas kitos šventės įvedimu ir populiarinimu, ėgi, labai girdėta technika, ir iš kitos pusės.

Tai gal ir nebesiplėsiu. O gal vėliau...

TIk pabaigai - prieš metelius ar du teko atsidurt Gegužės pirmąją vienam katališkiausių pasaulio kraštų. Nu, ir kokia graži šventė, pražygiavom sostinės gatvėm su daugiatūkstantine darbininkų minia. Aišku, mūsiška realybė nykesnė, bet, o gal, kadanors, parūps ir mūsiškiams savos teisės ir laisvės?..

Pilnas kiemas kačių, po biškį kontaktuojamės.
Gretimoj laiptinėj gyvena smagus draugiškas pilkis. O aplink krūva rainų ir juodmargių kačių, įvairaus amžiaus, bobutės neša joms maisto. Vienos baikščios ir slepiasi po mašinom pakalbintos, kitos atbėga pakalbintos, tai pakasau užu ausies. O šiandien įsigijau naujų šeimininkų, iš turgaus grįždama mestelėjus keletą širdžių.

Dar šiandien biškį svarsčiau apie savo makaliūšną gyvenimėlį ir apie tai, kad nežinau, kas bus vėliau, ir dar labiau nežinau, ko norėčiau, kad būtų. Sugalvojau nupaišyt schemą, kuri atrodė gana liūdna. Paskui prisiminiau linksmesnę schemą : )
Ir kažkaip... pastarieji įdomūs dalykai... viskas tapo konstruktyviau, kas yra - gerai/blogai - paaiškės vėliau. Faktas, kad jaučiuosi puikiai, net G. sakė apie mane: "merga žydi".
Tai pasiduodu tai srovei, ir žiūrėsiu, kur ji mane nuneš... svingo ritmu!!