st_

Savaitei į laukymes.
There are some predictions available. Galim atsižvelgti į tai, kaip buvo prieš metus: mosavimas irklais, tapęs antruoju vaikščiojimu, daug nudegimų, visą dieną būni šlapias, buitiniai rūpesčiai (laužo dūmai kenkia akims), uodų legionai, nakvynės, tempiant baidares ant pusiau stataus kranto bei nežinant, kurią koją šį kartą susižeisi (tuo momentu į galvą atėjo frazė "išsilaipinimas Normandijoje"), smulkios tarpusavio diplomatinės aferos (dėl maisto, dėl vietos palapinėj, dėl to, kam atiteks privilegija eit pieno pirkt iš kaimiečio). O taip, ir skustuvo trūkumas. Ir TELE 2 ryšiui tinkamo kalnelio ieškojimas. Ir 'plaukiojančios galvos'. Ir vakariniai pokalbiai, su mielais žmonėm nuo kranto, kurių nematom per jų benzininių griozdų spiginančias šviesas.

Ir vis dėlto visa tai nuostabu. Irklai pramankština rankas; kas kad grįžus riešai porai dienų out of order. Nudegimai neamžini. Nuo vandens netirpstama. Anyway, kompas labiau kenkia akims už visus laužų dūmus. Uodų mušimas lavina reakciją. Nakvynių saldumą retai kada sugadina menkos žaizdelės, nes paprastai nuovargis neleidžia ilgai naktinėt. Svarbu, kad visad lieka ką prisimint. O čia dar turėtų būt fotikas su 256mb atmintim. Furthermore, pagaliau proga atidaryt maudymosi sezoną. O dar plevena viltis spėt į roko naktis. Žinoma, labiau iliuzinė, nei tikra.
O viskas prasidėjo prieš kokią savaitę, 7 truliku lekiant per begalines Justiniškes, po to paėjimas sanatoriją primenančiu takeliu, vėliau dykvietė ir garažai, kokius pamačius seilė tįsta - Vakaruose kažin ar rasi ką panašaus (mintyse keikiaus nepaėmes fotiko). Tada leidimaisi laiptais, daiktų tempimas į viršų, dulkės off, užsimetam ant pečių, trulike žmonės traukiasi, tada marširuojam per centrą su šaltojo karo laikų nešuliais. Kitas etapas - užsitęsęs klijų nunešimas į baidarių tiuningavimo vietą - diena prašoko +- nepastebimai (valanda išsitęsė iki septynių), ant rankų atsirado štampai, kokių nesinorėtų turėt per žygį, užtat viskas sulopyta, paslaugus baidarės savininkas atneša tai bananą, tai saldainį, juokaujam apie vergiją ir strėnraiščius, tada viską išardom, 3 MOMEHT'us į šiukšliadėžę. Home. Po to paankstintas išplaukimo laikas, hrr, paskubom susiveikta kuprinė, prigrūsta atsitiktinių daiktų. Valio avantiūroms.
Dabar jau laikas nešdintis nuo kompo. Tikėkimės, štatų meteorologai klysta:)

Posted by at 8:48 AM | Permalink | Comments (2)

Šiandien pasikabinau virš lovos tai.
Galvoju, jei parašius žodžius iš dešinės į kairę, gal grįžus girtam geriau skaitytųsi?
P.S. idėja tai kilo per vieną (pri)gėrimą, deja ne man, bet, kiek supratau, mintis freeware.

Posted by at 9:39 PM | Permalink | Comments (6)

Pagaliau laisvesnė minutė.
Iškart po paskutinio pablog'inimo užgriuvo įvairiausia veikla - tai ir pasiruošimas išleistuvėm (including skambutis 'mylimiausiam matiekos mokytojui, patarusiam nelaikyt egzo, bei filmuko išleistuvėm kūrimas), ir KET, užverstos gulinčios ant stalo, ir taip graužiančios sąžinę, kad net baisu prisiartint ir įkišt į stalčių, ir išperkanti biurokratija minant kelius į LAMABPO atstovybę, ir kostiumo paieškos, ir bastymaisi po svečius miestus, išsiilgtos nakvynės ne namie. Tik kad tai vėlavo visą mėnesį. Px,. ice broken.

Filmuką išleistuvėm kūrė ex-klasiokas, aš viso labo siūliau gerus kadrus, patariau dėl muzikos, o po to protarpiais jį ištempdavau iš namų, kad man duotų rw su produktu. Nežinau, kokias čia pareigybes susiteikt.. Turbūt labiausiai linkstu prie 'parasitic producer'. Žinoma, kai manęs labiausiai reikėdavo, aš būdavau offline (vairavimas, miestas, dvidešimt randomizintų atmaskių). Šiaip ar taip, galutinė versija gavosi visai solidi, ir kai per išleistuves visi stebėjo kūrinį, o mes stebėjom stebėtojų veidus, gavosi kažkas panašaus, kaip tikėjaus iš anksto. Pati gi šventė buvo greit prabėgęs renginys, su visa derama atributika - nekasdieniai rūbai, nekasdienė pjankė, nekasdienė xebra (dirikas, tėvai), ir visi nekasdieniškai vieningi, kooperatyvūs, ypač tamsoj. Tuo tarpu nušvitus saulei, užsilipus ant tauro kalno visi išsibėgiojo, sakyčiau, rekordiškai greit.
Muzikos akademijoj dėl bendrojo priėmimo tryniausi lygiai dvi savaites, ir tik šiandien pagaliau nusiraminau įsitikinęs, kad jie suprato teisingai, ir mane perduos LAMABPO globon, o ne įkiš į fortepijono klasę. Pagrindo nerimauti buvo - žmonės, nešę dokumentus kitur, pasakojo apie visai kitokias procedūras dokumentų forminimo metu.
Dar įsigijau juodą kostiumą, katė lindo susipažint, pauostyt, paglostyt, užpavydėjau, paslėpiau spintoj. Katė iš apmaudo bandė atsiteist, paimdama įkaitu kaklaraištį. Išvadavimo operacija pavyko, bet naujų išpuolių grėsmė išlieka.

Posted by at 2:05 PM | Permalink | Comments (1)

Ghrrr.
Stagnacija. Savaitę. Dvi. Tris. Balta vėliava, bangų 0, nuobodulio 100. Miegas ant laurų. Kiti nors blog'us rašo, rodo iniciatyvas važinėt dviračiais, o aš apkerpėjau. Per savaitę ivyksta tiek, kiek anksčiau įvykdavo per vieną ar dvi dienas. Gyvenimo tempas užsifreez'ino, ir, nepamenu, ar visad prasidėjus atostogom taip būdavo, ar tik šis kartas toks ištežęs. Gal kažkiek dasideda ir smagus lietutis, užpilantis beveik visas iniciatyvas. Nėr kur pabėgt. Pajūris kol kas nusimato tik kitais metais. Maudymosi sezonas vėluoja 3 mėnesius - taip, taip, taip, skriaudžiu save, neišnaudoju pačio didžiausio vasaros bonuso; neprisiruošiu parašyt žadėto blog'o nacionalizmo tematika, galva apsunkus, kūnas apsunkęs, spending totally useless time.

Nu, dabar daugiau optimizmo.
Buvo užtat keli geri užgėrimai su visa reikiama atributika: nupirkus daug alaus vienas pabėga, du sako, kad jiem jau gana, tada gurkšnis, du, penki, more, kažkas žagsi, kažkas juokias, kažkas nespėja į filmą. Tada grįžimas, trulike 'ė, tyliau šnekam, nes į mus visi arba žiūri arba nudelbę akis', momentinis irc, anot logų į tuščią kanalą išpiltas 'jau reik gult, nes ryt turiu eit bėgiot, ateee', žinoma, naktis užsitęsia, ryte vokai sunkūs sunkūs, nuveikt nieko neišeis, grūduosi į miestą, kad vėjas galva prapūstų, realiai galvą prapučia tik istorijos valstybinio pažymys, žmonės nori eit užgert, ok, sąžinė graužia, kad gal per mane žmonės geria Tauro 9,5 ('kai pirksit, man tinka viskas išskyrus 9,5'), po to vieną reik tempt iki stotelės ir išvenginėt spyrių. Visgi spyrį gaunu, tik kitą dieną ir iš kito žmogaus, kuris geria ne Taurą, o valgo ledus; vėliau spyris kompensuojamas apkabinimu. Vienas sutiktas žmogus papriekaištauja, mol aš išduodąs principus ir per karštį nešutinu kojų kerzuose. Tenka jam parodyt jo argumentų stoką. Kitas sutiktas pastebi, kad panašus į skiną, visgi, kokią atsakomybę užkrauna vasarai nuskusta galva, galvoju, kaip pabodo visiem aiškint (maatot, nėr vėliavėlės! Ir nebus!).
Dar vienas nuotykėlis-vairavimo kursų pradžia. Būsimas mokytojas veža mus su pusbroliu mašina, veža pasiutusiai, mineralinis galinėj sėdynėj kliurksi, krenta ant manęs, 'nieko, kad spidometras neveikia?'(pusbrolis), švyst, mes jau vietoj, aiškina apie kategorijas, slapta džiaugiuos turįs bendrojo išsilavinimo, leidžiančio man daug ko nesirašyt, užtat ktb geraširdiškai skambina pasakyt egzų rezus, per auditoriją aidi muzikėlė, 'juk prašiau išsijungt visas polifonijas', kažkas gina 'čia monofonija', juokas paslepia melodijos pabaigą, nieko kaip nebūta, ramus, baigta, over. Kitas kartas trečiadienį.
Draugo filmas, susuktas per dviračių žygį nerealus, balsuosiu už tai, kad jis būtų kviečiamas ir į baidarių žygį. Sunkiau turbūt bus įkalbėt jį patį - ne vandens žmogus. Nu bet gal.
All in all, ne viskas taip liūdna. "Vėl grįžtu prie skurdaus gyvenimo, tokio lėkšto ir ramaus, jog frazės jame tampa tikrais nuotykiais..." galima pasilaikyt kitam kartui.
Einu plaut indų.

Posted by at 3:48 PM | Permalink | Comments (1)