st_

Filmuką išleistuvėm kūrė ex-klasiokas, aš viso labo siūliau gerus kadrus, patariau dėl muzikos, o po to protarpiais jį ištempdavau iš namų, kad man duotų rw su produktu. Nežinau, kokias čia pareigybes susiteikt.. Turbūt labiausiai linkstu prie 'parasitic producer'. Žinoma, kai manęs labiausiai reikėdavo, aš būdavau offline (vairavimas, miestas, dvidešimt randomizintų atmaskių). Šiaip ar taip, galutinė versija gavosi visai solidi, ir kai per išleistuves visi stebėjo kūrinį, o mes stebėjom stebėtojų veidus, gavosi kažkas panašaus, kaip tikėjaus iš anksto. Pati gi šventė buvo greit prabėgęs renginys, su visa derama atributika - nekasdieniai rūbai, nekasdienė pjankė, nekasdienė xebra (dirikas, tėvai), ir visi nekasdieniškai vieningi, kooperatyvūs, ypač tamsoj. Tuo tarpu nušvitus saulei, užsilipus ant tauro kalno visi išsibėgiojo, sakyčiau, rekordiškai greit.
Muzikos akademijoj dėl bendrojo priėmimo tryniausi lygiai dvi savaites, ir tik šiandien pagaliau nusiraminau įsitikinęs, kad jie suprato teisingai, ir mane perduos LAMABPO globon, o ne įkiš į fortepijono klasę. Pagrindo nerimauti buvo - žmonės, nešę dokumentus kitur, pasakojo apie visai kitokias procedūras dokumentų forminimo metu.
Dar įsigijau juodą kostiumą, katė lindo susipažint, pauostyt, paglostyt, užpavydėjau, paslėpiau spintoj. Katė iš apmaudo bandė atsiteist, paimdama įkaitu kaklaraištį. Išvadavimo operacija pavyko, bet naujų išpuolių grėsmė išlieka.