st_

Nu, dabar daugiau optimizmo.
Buvo užtat keli geri užgėrimai su visa reikiama atributika: nupirkus daug alaus vienas pabėga, du sako, kad jiem jau gana, tada gurkšnis, du, penki, more, kažkas žagsi, kažkas juokias, kažkas nespėja į filmą. Tada grįžimas, trulike 'ė, tyliau šnekam, nes į mus visi arba žiūri arba nudelbę akis', momentinis irc, anot logų į tuščią kanalą išpiltas 'jau reik gult, nes ryt turiu eit bėgiot, ateee', žinoma, naktis užsitęsia, ryte vokai sunkūs sunkūs, nuveikt nieko neišeis, grūduosi į miestą, kad vėjas galva prapūstų, realiai galvą prapučia tik istorijos valstybinio pažymys, žmonės nori eit užgert, ok, sąžinė graužia, kad gal per mane žmonės geria Tauro 9,5 ('kai pirksit, man tinka viskas išskyrus 9,5'), po to vieną reik tempt iki stotelės ir išvenginėt spyrių. Visgi spyrį gaunu, tik kitą dieną ir iš kito žmogaus, kuris geria ne Taurą, o valgo ledus; vėliau spyris kompensuojamas apkabinimu. Vienas sutiktas žmogus papriekaištauja, mol aš išduodąs principus ir per karštį nešutinu kojų kerzuose. Tenka jam parodyt jo argumentų stoką. Kitas sutiktas pastebi, kad panašus į skiną, visgi, kokią atsakomybę užkrauna vasarai nuskusta galva, galvoju, kaip pabodo visiem aiškint (maatot, nėr vėliavėlės! Ir nebus!).
Dar vienas nuotykėlis-vairavimo kursų pradžia. Būsimas mokytojas veža mus su pusbroliu mašina, veža pasiutusiai, mineralinis galinėj sėdynėj kliurksi, krenta ant manęs, 'nieko, kad spidometras neveikia?'(pusbrolis), švyst, mes jau vietoj, aiškina apie kategorijas, slapta džiaugiuos turįs bendrojo išsilavinimo, leidžiančio man daug ko nesirašyt, užtat ktb geraširdiškai skambina pasakyt egzų rezus, per auditoriją aidi muzikėlė, 'juk prašiau išsijungt visas polifonijas', kažkas gina 'čia monofonija', juokas paslepia melodijos pabaigą, nieko kaip nebūta, ramus, baigta, over. Kitas kartas trečiadienį.
Draugo filmas, susuktas per dviračių žygį nerealus, balsuosiu už tai, kad jis būtų kviečiamas ir į baidarių žygį. Sunkiau turbūt bus įkalbėt jį patį - ne vandens žmogus. Nu bet gal.
All in all, ne viskas taip liūdna. "Vėl grįžtu prie skurdaus gyvenimo, tokio lėkšto ir ramaus, jog frazės jame tampa tikrais nuotykiais..." galima pasilaikyt kitam kartui.
Einu plaut indų.