opit

Atėjo laikas žvilgsniui is šalies į šitą keistą veislę. Vis dėlto čia jų dauguma.

Man sakė - negerk su programeriais. Tik nepasakė, kuo pavirsiu.

"14 programuotojų - tai jau microsoftas."

A, dar grasino išmokyti programuot. Va kuo pavirsiu.

Jų weblogai kartais būna kiaurai kompiuterastiniai (ergo, belieka grožėtis estetišku sourcu).

Patys jie būna kelių rūšių. Vieni - neprižiūrėti, neapskalbti, neprivalgę, o kiti - sotūs, pavargę nuo gyvenimo ir korporaciški sisteminiai administratoriai/informacinių skyrių viršininkai/faksų ir kavos aparatų taisytojai blondinėms.

Arba šiaip užsipisę bičeliai.

Su programavimu, mano kuklia nuomone, kaip su fizika arba matematika - jei žaidimas, smėlio dėžė - tūsas. Jei Moookslas ir didi našta - baudžiava.

O kai su kompu kalbi ar realybėje ieškai mygelio "Undo" tai kaip čia?

mano programavimo žinios apsiriboja puslapio spalvų pakeitimu. Penkis kartus rebuildinant.

Ir kaip programeriai statė namą.

Šiaip keista liaudis, kartais norisi paklaust "keliom programkalbėm tu kalbi?"

Labirintas

Pats Dzeusas nebeišpainiotų
akmens tinklų aplink mane. Aš pamirštu
tą žmogų, kurs buvau; renkuosi atstumiantį
baisingų sienų kelią,
savo lemtį. Tiesios galerijos
slapta susisuka, susivynioja
per metų nuograužas. Parapetus
skilimais išvagoja lupikautoja diena.
Blyškiose dulkėse iššifravau
takus, kurie man baisūs. Įdubusiais
pavakariais girdžiu atsklindant
staugimą, o gal vienišo staugimo aidą ir
žinau, kad tamsoje tai jis, tas Kitas
sudrasko neaprėpiamą vienatvę
sutvėrusią ir jungiančią šį Hadą.
Jis trokšta mano kraujo ir mirties.
Mes vienas kito ieškome. Šiandieną
buvo paskutinė viltį teikianti diena.

nusipyzdinu kažkieno vadovėlį, po juo pakišu baudrillardą (man jis kažkodėl aliteruoja su biliardu) ir prastumiu valandą marazmo.
alaus psichozė mūsų fermoje .

Vakar tyrinėjom švytuoklę. Blizgančią, metalinę, hipnotizuojančią, kuri
pradėjo tūsintis virš elektromagneto ritės, virpėti ir vaikščioti kreivom orbitom. moksliškai galima aprašyti ir ištyrinėti, (tačiau kaip yra iš tikrųjų, niekada niekas nežinos). Mistika, vis dėlto - išsijungus loginių paaiškinimų modulį.

Kodėl vertėjo prastumti šią savaitę:

• programavimo pradžiamokslis skersai baro


• langai saulėtekio barakuose


• apreiškimai


• pavasaris - žalia žolė - alus


• atrasti skaičiavimo mašinėleje nedokumentuotų funkcijų


• išvirkščia turistinio senamiesčio pusė - žydiški kiemai sutemus


• geros mišios


• įsivaizduoti, kad troleibusas - tai povandeninis laivas


• nargilė sereikiškėse ir snuffo perdozavimas


• gražus USB raktas


• užparinti pareigingą politkorektišką klasioką


• naktį šliaužti namo, spardyti tuščią bambalį iki
  pat durų ir vėdinti dūmus iš gaurų. šitai buvo smagiausia.

Atsikėliau, pradėjau žiauriai keiktis pamačiusi sniegą. Ekskursija po senamiestį buvo teisingu laiku, o kolega loading buvo visiškai teisus, kalbėdamas apie sniegą.
Žmonės pagirioti ir niūrūs, troleibusai nerangūs, sniegas lenda už ausų.
pasakėčių niekas neseka.
šiandien CrimethInc'o suredagavom daugiau, nei per visus kitus kartus sudėjus,
be parkių ir (beveik) be chemijos, dar užlipam aukštai pas fizikus, kur jiems kažkas atsideformavę.
galvojau, bus šūdina, o pasirodo, gražu, tamsiai mėlynas dangus, blizgantys laidai, upė.
Žiema prasidėjo, nors kalėdų senelis bankrutavęs, elfai girti, elniai distrofikai, o angeliukai pamauti ant eglučių viršūnių. Valio.

Ne, pirmadienį devintą ryto dar neteko gerti. vasara nesiskaito.
Net statybininkai apsiriboja kava.
Fizikos laboratoriniai geriausiai rašosi juos užsigeriant kokteiliais ir kuriant vis naujus verbalinius konstruktus, kol nuvarau kolegę į informatikos pamoką.
šviečia kažkas panašaus į saulę, einam kampais, kad nematytų pedagogai, katiniškai slidinėjam ant ledo.
gaunu accountą mokyklos serveryje ir žiūriu į žalias raides.
sinusoidė persirito į teigiamą pusę, galbūt čia praeitų pamaldų įtaka -
viskas lengva ir juokinga, ne px, o siaip gražu. jei niekas nesugadins dienos.

Čia kolegė pradėjo šitą urban tales madą, aš irgi pakraigliosiu pasakėčią be moralo ir be potekstės.

Pirma mintis atsikelus buvo "nu nx"
Po to pagalvojau, kad niekas nepasikeite,
ir astuoniolikine sterva buti irgi sis tas.

(update)
porterio butelis nepanoro kulturingai islist is kuprines ir mistiskai susprogo, aptaskydamas visa lova. va ir pilnametystes pradzia;)

Ar įsižeistumėt, jei padarytumėt išvadą, kad kas nors jus netiesiogiai pavadino durniumi?
Klasėj isterija ir ašaros, merginų priesaikos nepamiršti ir prakeiksmai. Štai prie ko priveda politinis korektiškumas ir paradinis mandagumas.
Aš tai neįsižeisčiau;)

būna tada, kai tai, kas turi vertę, (į/nu)kainojama ir parduodama. ir tada tos vertės nifiga nebelieka.
Kalėdos, pavyzdžiui.
kai buvau maža, dovanos nebūdavo vienintelė/esminė jų dalis.
nors gal ne nuo čia reikėtų pradėti.
Kai visi susikėlė į miestus, žiemos saulėgrįža (realioji, pagoniška/žemdirbiška Kalėdų reikšmė) pasidarė px.
Paskui tas pats atsitiko su religija.
O tada pati šventė prarado pagrindą ir prasmę, juk visuotinės elektrifikacijos laikais trumpėjančios/ilgėjančios dienos niekam nesvarbu, kaip nesvarbu ir kažkieno gimimas prieš du tūkstančius metų (religija/ritualai irgi parduoti ir nuvertėję).
O kas tada lieka?
Iš visų jėgų stengtis apsimesti, kad šventė tęsiasi, kad kalėdos - stebuklų metas, kad viskas pasikeis, įtikinėti vaikus kalėdų senelio egzistavimu, taip viską suvedant į dovanas. (Aš irgi tikėjau,iki trečios klasės, kai Senelio vaidmenį atliko mano tėvukas, ir jį atpažinau iš kerzų).
Aš daug mieliau ką nors padovanočiau šiaip sau, neverčiama.
Kažkokia reklama, užstrigo:
"Ko reikia, norint būti geriausiu Kalėdų Seneliu? Ilgiausios barzdos? Ūsų? Ne! Reikia turėti geriausias dovanas! blah blah blah telefonai tik po blah blah litų.."
Kalėdos šiais elektrifikacijos laikais prasideda nuo lapkričio pradžios, ir kasmet jas vis labiau išpučia, pažiūrėsiu, kas bus, kai burbulas sprogs. Bus madinga jų nebešvęsti. Iki kito karto.

,
aš turbūt ir šiandien neaprašysiu to sumauto laboratorinio darbo.
Užtat parašysiu blogą - seniai metas.

Mano fizikos mokytoja mėgsta pink floydus.
Fizikos mokytoja perspėjo neiti, jei pro langą įskris ateiviai ir pasikvies su savimi.
Fizikos mokytoja pasakoja apie anihiliaciją: "įsivaizduokite-susiduria dvi dalelės ir pasipila braškės, apelsinai, gilės..."
kiekvieną aukštesniojo lygio pamoką ji mums padaro arbatos.
Fizikos mokytoja baisiai džiaugėsi, kai kolegė pamiršo įpilti vandens į užkaičiamą virdulį. Nusproginėjo visos kalkių nuosėdos.
Mokytojos sąsiuvinuke įklijuota Einšteino nuotrauka.
Vienintelė nechujova mano charakteristika buvo iš fizikos.
Fizikos kabinete pastoviai kabo straipsniai apie mįslingus pagrobimus, slaptus eksperimentus ir Einšteino žmoną.
Fizikos kabinete yra visokio inventoriaus, veikiančio ir ne, saulės sistemos modelis, tuščias butelis, kavos puodukų.
Kiekvieną kartą mus vaišindama braškių uogiene, ji paklausia, ar nesilaikom dietų.
niekaip niekaip nebeatsimenu, ką tokio ji sakė šiandien.
nevertheless, ji nenusakoma:)

ant stalo kalnas milimetrinio popieriaus, trintukų ir sudžiūvusių klijų.
ir tuščių arbatos puodelių, snuffo dėželių, kažkokių. Anądien prie kokteilių rašėsi daug smagiau, nenaši aš šiandien, anei trupučio.
Daryti - tūsas. Žaisti su inventOriumi man patinka.
Mokytoja, nenoriu jūsų nuvilti.
Bet vistiek gaunasi kazkokia biliberda.
Bet grafikams braižyti rankos per kreivos.
Gaidiškas popierizmas.

Aš buvau šventai prisiekusi prieš kalėdas nekelti jokios kojos į jokią korporacinę parduotuvę. Niekas nesigavo.
turbūt tyčia ten nėra elementarių dalykų be jokių išsipisinėjimų. čia gal tokia marketingo strategija - nerasti kokio šūdniekio ir tada pirkti bet ką - yra tokia stadija, kada desperatiškai norisi bet ką pagriebti ir išsinešdinti. neišeina užsistiklinti akių, neišeina žiūrėti tik į grindis, neišeina greitai dingti. dvi valandos smegenų pisimo, smegenys nebelaiko, pabaigoje atviru tekstu sakau, kad kalėdos - jebnia. tėvukui. supranta:)

Beyond the horizon of the place we lived when we were young
In a world of magnets and miracles
Our thoughts strayed constantly and without boundary
The ringing of the division bell had begun....

riedi riedi riedi
žemyn
šaligatviu
greičiau
tu?
ane?
tuščias.

bilietas, žmonės, dūmai, grumdymasis, kojų mindymas, ikonos, padarai, tarnybinis alus, arbata, garsas, nykštukai ir elfai, alkūnės, sūkurys, srovė išneša, plaukai, žiebtuvėliai, kuprinėj daužosi trys puodeliai, kitų alaus buteliai, šviesa išsijungia, pagrobimas, vitebsko institutas, dūmai, arbata, liaudies dainos, julius janonis, karštų peilių kulinarija, batų raišteliai, knygų skaitymas, keturios ryto, devynios ryto, tampo už plaukų:"ar tu Vaidas?"
Tokios tat buvo kalėdinės mišios.

sedziu netcafe, is abieju pusiu du jaunuoliai vienas su kitu bazarina mirkoj.
tevukas perka kompa, lauziu del linuxo, pasiraso.
vakar darze radau zaliu petrazoliu.

O taip.
Naujas kompas.
Siaip-ne-taip suvestas prikiaulintas dialupinis rysys, Rysys, RYSYS!!
letas netas man irgi patinka, yra laiko pagalvoti.
man bet koks netas dabar patinka. momentinis kaifas.
Vokiska klava.
lietuvisku raidziu neeera, nu ir dzin.
pirmas uzpultas puslapis pilnas nepazistamu postu ir postintoju.
tevukai pakraupe ziuri, kaip as snekuciuojuosi su Juo (n-taji karta re-skaitau "Fight Club", bo kolegu sunestas atostoginis kiberpankas seniai perskaitytas, taigi, kada Jame bus mano linuxine puse, jis vadinsis Taileriu).
gaila tik, kad rytoj dingstu.
man Jis ima vis labiau patikti.

***
kazkada kolegei buvo kazkoks gliukas su buteliais:) bet man irgi, pertugochis nukeliavo striukes kisenej 100km ir stovi ant stalo.
niekaip visgi negaliu suskaiciuoti alkoholio kiekio jame alaus buteliu vienetais, apsistoju ties keturiais.