opit

nerimtai, kaip ir visa kita.
švenčiu švenčių nusibaigimą;
stalčiuj litras tiršto raudono, rūkymo agregatų, nepabaigtų darbų, šalta pirštams, šalta nosiai, šlapia džinsams, vakar buvo Tokia Diena, kaip kažkada tada, skaitymas non - stop, "Placebas" ir pusė Gibsono knyžkės, akutės 2am spjovė į viską, atpratau blogint.
pranėriau per senesnius blogus, gerai, kad šventės baigėsi, a, dar, ačiū ve už plotą ir kantrybę.

Dariau naujametinę tvarką, vadovavausi principu "Tvarka stalčiuose - Tvarka galvoje". Nichuja. Nėra tvarkos ir nebus ;)
Pirma visas turinys buvo išverstas ant grindų, pririnktas pilnas juodas maišas šlamšto (blia, nu kaip ten ir telpa?), po to viskas sudėta atgal, truputi mažiau, ir dabar nors visi objektai stovi ant tvirto pagrindo, o nekaba tarp kažko ir kažko, ir visokie kompromituojantys daiktai guli dugne.
Sakykit ką norit, tokios atrakcijos (šito stalčiaus dugną mačiau pirmąsyk per 1,5 metų) yra metafizinė veikla. Netikėtai radau:

• 50lt
  
• seną iv numerį. Reikės dabar ieškot, kam jis priklausė.
  
• PAM attitude statement'ą, pradžiugau, kad šiemet nelabai pasipilde. Kita vertus, gal ir pasipilde.
  
• klarneto antgalį;
  
• mažą tuščią karamelinio alaus buteliuką, ištuštintą kažkada dar gegužę;
  
• gal dvidešimt maximos brošiurkų, tarp kurių buvo palaidotas mano pasas.
  

• sysadmininio visrakčio (jis turi būti ten! Tikrai!)

"35 metų vaikinas laukia vilniečio iki 25 metų žinutės"
"21 metų vaikinas ieško vilnietės nuo 13 iki 35 metų geram seksui"
"esu karštas storas bičas iš šiaurės Lietuvos"

Plaukiojau tokio tipo vandenyse, kol kambario neužėmė mieganti persona. (nemyliu, nenaudoju, nemoku teliko ir excelio, bet kinda smagus darbas, paspaudus "mute", pagarsinus ką nors smagaus ir išsidrėbus).
Tada dar " C is for Culture" ir "D is for Domestication" praredagavimas, greitai, tyliai, cherovai ir su išsidirbinėjimais.
Tada dar reikia daryt kokį nors velnią su kursinio bibliografija, visaliaudinis bibliotekų katalogas mol, iš tikrųjų - kažkoks bardakas (nu negali būti, kad visose Lietuvos bibliotekose yra tik viena Vonneguto knyga, nu negali). Sintagmos paieskos sistema fui.
kolapsuoju lovon kaip WTC.

penktadienis: mental decay.
penktadienis: maišau kojines ir pinigus.
penktadienis: vėl kokteilis iš ryto. Vietoj istorijos.
penktadienis: šalta, stogas važiuoja, užtripina matematika, miego trūksta. nežmoniškai.
penktadienis: Stotis, pasiimu brolį iš vieno autobuso, valandą pasikrušam stoty, kaip geras vaikas važiuoju namo, sėdam į antrą, mingu, bratka žaidžia žvaigždžių karus, ateiviai nusileidžia man ant antakio, sulendu giliau į šaliką, pasnaudžiu, kita stotis, kitos pusnys, pasistumdom, trečias autobusas, miegu, partempiu bratką ir jo nedovanotinai sunkią tašę namo, atskaitau moralą apie kuklaus gyvenimo privalumus, arbatos, Tailerio, truputis muzikos ir apaštališko darbo.
Useless day. Bet saulėlydžiai baisiai gražūs.

išsitempti brolį iš virtualios Hario Potterio realybės kuistis sniege. Išprausti vienas kitą iki visiško permirkimo ir blogumo, kaip per naujus nuriedėti nuo kalno žemyn galva, paskaičiuoti sniege išsibarsčiusias futuretech raganų smegenis, pažaisti indėnus ir grizlius. Pasidaryti juodos arbatos su romu.
Tai, kas seniai pamiršta ir miela. Galvą sutvarko labiau, nei alkoholis, mėšlungiškas smigimas į kompą ar knygą. Kažkur už šimto kilometrų nuo visų įsipareigojimų ir skubėjimo.

Nuo mano stotelės iki mano namų yra 1 km siauros snieguotos vėžės, kurioje telpa 1 žmogus. Kartais reikia prasilenkti, neišvengiamai. ką pastebėjau kėblindama iš bjaurios dienos mokykloje:
1. Visi vaikštome dešiniaja puse, kaip mašinukai;
2. Meginos niekad nepasislenka, kad praleistų; tada tinka tanko metodika "Ak, o aš tikėjausi, kad jūs pasisuksit 45 laipsnių kampu ir mes kultūringai prasilenksime".
3. Tie, kurie nori iš mūsų nupyzdint cukrų ir dūšios ramybę, dažnai abiem kojom šoka į pusnį.
4. Vaikinai su bambaliais rankose, pvz. - niekada, kaip ir bobutės su rezginėmis, girti diedai ir trylikamečiai(-ės).
5. Jei matau, kad kas nors įkiša vieną koją į pusnį, irgi taip darau. iš solidarumo su žmogišku žmogum ;)

Girtas, vedęs ir dar policininkas ieško moters Šiauliuose.
Bet kažkodėl man moteriška intuicija kužda, kad Tai Veikia.
Blet.

Pratimas: įsivaizduot, kad manęs čia nėra, ir esu kažkur kitur.
Kad skraidau ant kilimo;
Kad mėtau butelį į sniegą;
Kad kepu sausainius su tėvuku;
Kad mėtausi ant grindų ir žiūriu lain, tą dalį, kur apie eksperimentus su vaikais;
Kad {emo, a la kavinės argentinoj, praleisiu} lesinu žuvėdras ant didelio industrinio tilto (ok, prisipažįstu kalta, Gibsoną skaitau);
......
Priėjau išvadą, kad mano traukinukas (masyvas, hehe) dar tvirtai stovi ant bėgių. O kad kartais pasiūbuojaar pakrypsta, dar į sveikatą. Kolegė, kaip ir žadėjo, išsitempė iš mokyklos į kiemą, kieme daug neproporcingų karviškų šunų, bobučių su rezginėmis ir automobilius remontuojančių tėčių. Iš duobės iškatapultavo bematant :)

Bedūmijant susimąstė dar viena kryptis.

Tema sekančiam laboratoriniam darbui:
Degtukų galvučių bomba

Visa, ko reikia, yra plastikinio vamzdžio gabalas vienu užkimštu galu, dydis priklauso nuo norimo stiprumo. Paimi daug degtukų, paaukoji kokį vakarą, nugnaibai galvas, supili į vamzdį. Užkemši antrą galą. Kamštyje reikia palikti skylutę dagčiui. Įkiši dagtį, uždegi, meti-ir-bėgi.

Mano broliui 10 metų.
Tada yra skelbimas "12 metų pana ieško vaikino intymiems santykiams klaipėdoje"
Tikras, telefoną turiu.
..ne, bambu ne dėl ištvirkusio jaunimo, tik ant kiek kai kuriems išpistos smegenys :/

Šiandien praleistų/aplankytų pamokų santykis lygus lygiai begalybei.
Vietoj jurkevičiaus politinio mesianizmo išgirdau "Follow your desires" ir tuo rimtoji dalis nusibaigė.
(Apie pigiausiąją gamyklą ir blondines kitur).
Prasikirto keturi achujeni langai, kurie buvo praleisti:
a)Bandant persišaldyti alum po žaliuoju tiltu;
b)Bovyjantis su Transmetropolitan ir chaliavna verdančia arbata. Žadėtoji darbo optimizacija neatėjo.
Po visko kaip geras vaikas nuėjau atlikti šeimyninės pareigos į parodos atidarymą kažkokioj pretenzingoj kavinėj, kurios pavadinime yra žodis "dugnas", įpisau vyno ir paklausiau suaugusių ir geraižinančių žmonių šnekos apie psichoterapiją ir gyvenimo monochrominę sumą.
Iš esmės nusipelniau obuolio ir galvos paglostymo.
(O vienintelis šūdinas dalykas visoj dienoj buvo nemalonūs pojūčiai, kai į akis prisninga sniego su visa rūgščia chemija.)

Jos buvo trys, tokios chrestomatinės harpijos su kailiniais, aukso imitacijos auskarais, ilgais lakuotais nagais, perlamutriniais šešėliais po siūliniais antakiais ir aukštakulniais beabejo. Tokios kavos aparatų fėjos.
Jos stovėjo eilėje už mūsų ir šnekėjo. Apie homoseksualistų santuokas. (Ši tema kažkaip labai eskaluojasi ir mūsų etikos pamokose, mes į jas sėkmingai nevaikštom, bet vis dėlto).
""jaunoji" su balta suknele, "Jis" su kaklaraiščiu raudonais langiukais.."
-"Bet tai čia grynai iš išpindėjimo, turi pinigų, neturi ką veikt.."
Po to jos mėsinėjo kaimynę.
O po to mes ėjom pirkt alaus.

Laiko susitorčinimas: maila gaunu anksčiau, nei ji išsiuntė.
Šiandien ėjau per visa savo blogą.
Užsinorėjau ištrinti jį nx.
Kita vertus, juk tai tam tikras nemirtingumas, ne?
Geriau, nei užrašas ant akmens, bažnyčios knygose ar statistika duombazėj.
Bet vis dėlto, 124 postai...

Ir ko dabar norėčiau užvis labiausiai, tai būti toj milijoną metų nepasiektoj sunkaus girtumo stadijoj, taip, kad viskas būtų absoliučiai pojebat', įskaitant visus pasaulio integralus, universitetus, googlėje nesančius niliūno eilėraščius, kuriuos reikia išsiverst iš anglų vėl į lietuvių kalbą, ir visus rytus kartu paėmus, ir mokyklą, ir papeikimus, ir pinigus, ir darbą, ir visas blondines ir visus matavimo vienetus ir visas visas kultūringas diskusijas ir visą gudrų meną.
Ir kai turėsim barą, ten bus didelė knyga, kur kiekvienas parašys po sakinį. Perskaityt bus galima tik tada, kai mus užlankstys.

Viena lietuvių savybė, kurią šiandien vertinu, yra tai, kad jie niekad nesisės šalia, jei yra tuščia sėdynė.
Vilnius darosi išpindėjęs, europietiškas (kažkodėl tai kuo toliau, tuo labiau keiksmažodis) ir sterilus.
Vilniui tenka ar tik ne 60% visų Lietuvos investicijų.
Turbūt tai jį ir gadina.
Kaune nežmoniškai slidu, 10 metų atgal, pačiame centre, prie Laisvės alėjos stovi kioskelis. Visas jo valgiaraštis - colafantaspritebonaqua ir milžiniški kebabai, vieno užtenka dviems. Už kokių 5 metrų toks pseudoskyliškas kabakas, alus 3.50, kitoj pusėj - Psichikos Sveikatos centras.
Ir šizovi, kažkuo orveliški plakatai, visur, ant kiekvieno kampo-"Niekada nepasiduok", "Nepaleistuvauk", "Gamta - mūsų namai" ir užmušantis "Jaunime, burkis į organizacijas". Kurgi ne.
Ir nei vieno treninguoto.

Viena bjaurybe liko mažiau.
Šianakt miegojau gal tris valandas, temperatūrą matuotis bijau, balso nėra, iš ryto truputį romo ir pirmyn.
Prie gretimo kabineto krykščia susiparinusios mergaitės, "kaip aš bijau", "aš tikrai neišlaikysiu", ane.
10 minučių plepalo apie marazmatinę literatūrą. Kažkaip.
O tada viskas, mama, man atostogos, mama, man dar labiau pochuj, negu vakar, 100 kilometrų ir aš vėl toks vaikas, kurį reikia išverst iš lovos ir paguldyt vakare.

Šiandien stovėjau su bulvių skutekliu prie kriauklės.
Skutau bulves.
Po to prinešiau malkų.
Po to suploviau indus.
Ir tai kažkodėl buvo kaifas, man, nors su tvarka nesiderinu visiškai.
Po to prisiminiau, kaip mėgdavau tas malkas krauti, kaip dėliodavau kaip puzzle - apvalias, suskaldytas, beržines, arba kai tas pačias bulves tekdavo ir sodinti su arkliu, kai dar pas mus buvo natūrinis ūkis.
Ir kaip visgi mieste esam atkirsti nuo vat tokių darbų, kaip juos sėkmingai padaro virtuvės kombainai, indaplovės, centrinis šildymas, jie tiesiog yra kažkas, mano supratimu, tikra. Arba bent truputi labiau tikra.
Nenoriu suabsoliutint - jei reikėtų šitaip daryt kasdien, prasikeikčiau.
"Tinginystė - progreso variklis".
Krienas žino...

Kuo toliau, tuo mažiau pointo matau visoje savo veikloje, o ypač tos veiklos, kurioj gal prasmė ir būtų, nedaryme (daryti veiklą? Kažkokia netikusi kolokacija, bet tiek jau to). Ne tai, kad viskas užpiso - greičiau jau aš save pati užpisau.
O sterviškumas niekur nedingo, ir be galo gaila laiko, kuris beprasmiškai praleidžiamas ir dar neduoda jokio prasmingo rezultato - kotletų kepimo, browsinimo po visokią chuinią, nepažįstamų verksmingų blogų skaitymo, lietuvos ryto priedo "krepšinis" skaitymo, doomo žaidimo, istorijos pamokų galų gale. Gaila ir dėl laiko, ir dėl rezultato nebuvimo. Nu, laiko mažai, šviesos vejasi šuoliais, sako Don Chuanas, nu atostogos, jaunystė, paskui bus blogiau.
Kai gausiu pinigų, prasibadysiu mordą. Taip taip, paaugliškas egocentrizmas/nihilizmas/dar koks nors gudrus žodis.