opit

nagai niežti padaryti ką nors piktybiško.
atsėdėjom dvi fundamentaliai nuobodžias ir nykias istorijos pamokas-trečią kartą šiemet.
Nuo vakar oficialiai pradėjom mokytis-antrą kartą.
informatika išdrikusi ir lėtai užpisanti, aš laisvo klausytojo teisėmis bandau iškvosti gūglės apie elektromagnetizmą. va smėlio dėžė

imho panašiai galėtų atrodyti triragė žuvėdra, pyzdinanti optini kabelį:)

View image

Žaliai žydras padaras - jis švilpia, jis ne bongas, srautai į abi puses - šįkart, kodėl aš sėdžiu toje pusėje? Dangoraižiai - juose nedega šviesa - jie mirė dar nepastatyti ir jie sterilūs, jie tik atributika, ateities atributika - butaforija.
Gerai,
ateitis atėjo - reiškia, nebėra kuo teisintis dėl neveiklumo. Šiandien - tai poryt.
Miestas atrakcionų parkas šviesos tamsos griuvėsiai leninas muzika reginys isterija. Redaktorės, bliat.

"To dar neragavot - salotos be konservantų!"
Ak taip, žinoma. Įdomu, zombiai apskritai turi skonio receptorius? Darėm jobaną mokslinį tyrimą ir jautėm fizinę zombiškėjimo atmainą. TOK rašinėlis apie filtrus, kuriuos reikia suvokti prieš pradedant vokti pasaulį. Tobulumo, gero gyvenimo ir grožio filtrai, aš jus mesiu nx ir jus tėkšitės į loterijos bilietų dėžę.
Aš jum sumokėsiu plastikiniais emocijų pakaitalais, ir jūs ilgai bei nuobodžiai nesurasite priešnuodžių.
Telieka vienas didelis AŠ. (Beje, jums žodis "telieka" nealiteruoja su "telikas"? Simuliuotų simuliacijų liekanos liekana, kuri yra savo pačios liekana?).
Kažkur girdėjau, kad pasąmonė neatskiria realių patyrimų nuo vaizduotės vaisių.

Jojo, šaršalas kilo, ir nusivyniojo į nesusijusius dalykus. O ką aš? Aš pirminis šaltinis. Citatos originalios.
Čia kyšo jo ambicijos ir šovinistiška pozicija "Aš žinau geriau, o Jūs to nesuprantate ir nevertinate". Jo dialogo metodas - pirma suklasifikuoti oponentą "tie pacifistai-bezdaliai", "Vokietija-išvis nesąmonė", "tu nesubrendęs žmogus ir nieko nežinai", "Tu sovietmečiu negyvenai" ir užmušantis "tu nesupranti, ką sakai". O po to pasiremti tuo savuoju apibrėžimu ir pacituoti ką nors gudraus. O mes išesam išpindėjusios paauglės, kurios nežino, ko nori, ir iš viso nieko nežino.
"Juk tau nepatiktų, jei kas nors atimtų tavo turtą".
Kurgi ne, ir amerika aukščiau visko, netgi fanatizmo. "amerikiečiai visada turtingi", "Atplaukė gelbėt durnų europiečių", "Didelės valstybės turi daugiau idealizmo ir stengiasi įgyvendinti savo idealus". "jeigu ne amerika...."
Nulis pedagogiškumo ir geranoriškumo. Jam pojebat ant mūsų egzų, tačiau neatleistina, jei ir mums px. Plius viską-o-viską-žinančio, vidurio amžiaus krizės krečiamo mokyklos dievuko laikysena. Kuris bet kokią kritiką supranta kaip asmeninį įžeidimą.
Dar numesčiau nuorodą iš mūsų blogų fermos apie nedasipisusius bičus, bet susirasit, kam reikia.
"Moteris, kaipo tokia, atsirado tik dvidešimto amžiaus pradžioje<…>kai pakeitė vyrus prie staklių".
Einu lygint ryškiai raudonos skarelės.

jeje, daug daug kilometrų, daug daug blūdinėjimo, skaitymas, kol sutemsta ir akys pradeda klykti ne savo balsais. Skaitalai: randomiškai kaitaliojasi Hawkingas, Baudrillardas ir stalinistinės Rusijos istorija, dera tarpusavyje, dvi tokios realios, kad tampa nerealiomis, viena tokia nereali, kad laisvai gali tilpti ir į mūsų postmodernią erą.
Hawkingas: per daug neskaniai spalvotų 3D paveikslėlių (kada vaizdas užstoja prasmę, man mielesni nespalvoti lespisiukai iš einšteino), per daug nuorodų į save, pernelyg supaprastinta ir aprašyta buitine kalba. šitaip užgėrus ir mum pasitaiko. Apie prancūzus ir juodasias skyles smagus atsitikimas:) whatever, fiziką - į mases! O gaunasi kažkas pseudomoksliško/beletristiško.Pažįstu vieną bičą, kuriam nuo "Brief History Of Time" paprastumo ir suprantamumo visiškai nuvažiavo stogas.
Baudrillardas: scary. jei viskuo patiki/atitinkamai pradedi abejoti visko realumu.
pasiūlymas nekovoti prieš sistemą, nes taip padedi jai apsibrėžti save - geriau būti masės dalimi, nes masė - tai tas vėžys, kuris suės visuomenę.
Jo, trūksta to, ką jau minėjo kolegė: kad knyga taip pat būtų pavadinta simuliacija. Tada šitą uždarą, ratu einančią sistemą būtų galima pakabinti "Hypermaximoj" dėl išbaigto efekto.
Rusija: daug pamokančių istorijų. Žiaurių. iš kurių nepasimokai, tik gali parinti kitus, tuo pačiu šaipydamasi iš savęs. ir pasakoti metaforiniu stiliumi rūkant:)

Šiandien apsukos lėtėja, lėtėja, dideliai ilga ir chujova diena pirrrmadienis, kai reikia viską stumti nuo savęs, o tai vistiek užgriūva.
bet fizika anyway zjb, tema ta, kurią prieš n metų perskaičiau savo noru.
Out out out, medyje už nasrų kabo šuo, sukasi/spardosi/kaukia/mekena.
tiesinam sulinkusias samones.
ak taip, ir uz kamiu juk reikia išgerti.
ir už gruzijos revoliuciją.
viskas susivynioja į vatą, toks daniškas/norvegiškas minkštumas ir švelnumas - karštas vynas, socialinė gerovė, visi aprūpinti ir laimingi - trumpai net sniego užsinori.
Aš juk totaliai išpindėjusi.

Galvojom daryti kavos takeoverį, bet vyniojasi link odės nikotinui.
diedukas mėgaujasi
visokie gudrūs skillsai, gendalfiški žiedai etc. Reikės išmokti. Kada nors, kai užaugsiu, būsiu dar labiau išpindėjusi fizikė, rūkysiu balkone ir pūsiu burbulus apačioje vaikščiojantiems hobitams snukiuosna.

Tikrai, fiziškai reikėjo vitamino B. Grynai kaip pavasarį, iš po skverno, su tikra duona, iš vieno butelio, jausti, kaip karti, padugniška protoplazma teka visomis gyslomis.
Alus kažkur griuvėsiuose arba parke ant suoliuko, ant gretimo geria odekoloną, aš prieangis į pragarą.
Kažkur kabarojamės, suicidal, signalizacija, vos-vos, jau tamsu, kažkur, kiemai, nefazė.
Kažkodėl rodosi, kad blogint sveika, tik nesumąstau, kodėl.
Kažkodėl šiandien.
Galima.
Kiek laiko galima gyventi po prikolu? Renkantis randomiškai, kada niekas neturi pasekmių, bent jau tokių, kurių nebeatitaisysi, nemokant už savo klaidas, kada viskas aklai vištiškai sekasi. Slėptis po sarkazmu ir numojimais kaire ranka. Kartą pagalvoji, " o aš, blet, neturiu svajonių, tik įnorius". Ir kas iš to išeina™.
Gyvenimas kaip sinusoidė, jei būtų visalaik gerai, to neapsibrėžtume, būtų chujova. Nepalygintum. Jei nebūtų liekanos, neliktų masės. Jei viską žinočiau, būtų neįdomu iki galvos nusigraužimo.

J. L. Borges
Ragnarök

Mūsų sapnuose, rašo Kolridžas, vaizdai atstovauja jausmams, kuriuos, manome, jie sukelia (išsigąstame ne dėl to, kad sapnuojame sfinksą - tai sfinksas įkūnija mūsų jaučiamą siaubą). Jei taip yra iš tikrųjų, kaip gali niekinga susapnuotų formų kronika išreikšti stuporą, egzaltaciją, nerimą, pavojų ir sėkmės nuojautą, iš kurių buvo nuaustas vienos nakties sapno audinys? Nieko nepaisydamas, pabandysiu paeksperimentuoti su šia kronika, kita vertus, galbūt tai, kad sapną sudarė tik viena scena, pašalina ar sumenkina esminę problemą.

(Šiek tiek bhrh teologinis, bet idėja labai užvėžino)

Enigmos veidrodžiai
Jorge Luis Borges

Mintis, kad šventieji raštai, greta pažodinės, turi ir simbolinę reikšmę, yra sena ir racionali. Ją galima rasti pas Filoną iš Aleksandrijos, kabalistus, Svedenborgą. Kadangi teiginiai, susieti Raštuose yra teisingi (Dievas yra Tiesa, Tiesa negali meluoti, etc.), turėtume pripažinti, kad žmonės, elgdamiesi pagal tuos teiginius, aklai vaidina slaptą Dievo nubrėžtą ir apmąstytą dramą. Iš to išplaukianti išvada, kad visatos istorija - ir, tuo pačiu, mūsų gyvenimai ir pačios menkiausios mūsų gyvenimų detalės - turi nesuskaičiuojamą, simbolišką vertę, yra pagrista. Daug kas tai įrodė, tačiau nei vienas to nepadarė taip stebinančiai, kaip Leonas Bloy. (Novalio psichologiniuose fragmentuose ir Macheno autobiografijos tome, pavadintame Londono Nuotykiu siūloma panaši hipotezė: visas išorinis pasaulis - formos, temperatūros, mėnulis - yra kalba, kurią mes, žmonės, pamiršome ar vargiai beatskiriame…De Ouincey taip pat paskelbė: " Netgi neaiškūs ar brutalūs pasaulio garsai yra daugybė kalbų ir šifrų, kurie visi turi savo ženklus - savo gramatikas ir sintakses, ir todėl mažiausi visatos daiktai yra veidrodžiai, atspindintys didžiausiuosius."

Lengviau, lengviau, pseudochroniška - troniška kreivė lipa aukštyn (išvestinė užsiturbino).
Gyrosinė buvo zjb.
Šampanas buvo zjb.
Kiemas irgi.
Fizika taip pat.
Kad savaitgalis - zjb.
zjb - zjb.
Šnipiškės atitinkamai.
Hawkingą pribaigiau.
Nieko nereikia, nieko neskauda.
Bėgu pas tetą muziką.

"Jaunystėje pastebėjau, kad didysis pirštas visada praduria kojinėse skylę. Todėl lioviausi nešioti kojines."

man tai pastoviai kulnai praplyšta:)