« C10H14N2 | Main | vertimai : Ragnarök »
Noviembre 25, 2003
Kartu
Tikrai, fiziškai reikėjo vitamino B. Grynai kaip pavasarį, iš po skverno, su tikra duona, iš vieno butelio, jausti, kaip karti, padugniška protoplazma teka visomis gyslomis.
Alus kažkur griuvėsiuose arba parke ant suoliuko, ant gretimo geria odekoloną, aš prieangis į pragarą.
Kažkur kabarojamės, suicidal, signalizacija, vos-vos, jau tamsu, kažkur, kiemai, nefazė.
Kažkodėl rodosi, kad blogint sveika, tik nesumąstau, kodėl.
Kažkodėl šiandien.
Galima.
Kiek laiko galima gyventi po prikolu? Renkantis randomiškai, kada niekas neturi pasekmių, bent jau tokių, kurių nebeatitaisysi, nemokant už savo klaidas, kada viskas aklai vištiškai sekasi. Slėptis po sarkazmu ir numojimais kaire ranka. Kartą pagalvoji, " o aš, blet, neturiu svajonių, tik įnorius". Ir kas iš to išeina™.
Gyvenimas kaip sinusoidė, jei būtų visalaik gerai, to neapsibrėžtume, būtų chujova. Nepalygintum. Jei nebūtų liekanos, neliktų masės. Jei viską žinočiau, būtų neįdomu iki galvos nusigraužimo.
Posted by kpmg at Noviembre 25, 2003 8:44 PM 
Comments
Kas laimi pralaimi, kas pralaimi laimi. tą galima pakeist susipmąsčius, arba valdant save. Blogint reikia, kad suprastum save IMHO.
Posted by: Loading at Noviembre 25, 2003 10:58 PM