mažos rankutės | 0

mažos rankutės griebia šokoladą, kiša į burną, nepataiko, išsiterlioja ir siekia mane apkabinti. [muilas įveikė šias meilės apraiškas]

drymkamtru | 0
jėga. pagaliau pradėjau bėgiot. nežinia ar ilgai aš taip, bet potencialas tikrai yra. šiandienis paprastas pabėgiojimas stadione transformavosi į įdomesnių trasų, vedančių prie kokio vandens telkinio, ieškojimą. biški nugrybavom [bėgom dviese ir abu ne vietiniai], bet kažkokį vandens telkinį visgi aptikom [ačiū žmogui su bambaliais prie šaltinio ir taksistui], gaila tik, kad vanduo kažkoks apžėlęs buvo ir pakrantėj šiukšlių konteineris mėtės, tai net kojos neįmerkėm.
beje, kad sąžinė negraužtų, turiu prisipažint, kad tik pusę maršruto bėgom.
[2005.05.25] dar vis bėgioju [2005.05.26] biški bėgau  
moldova | 2
žemai lenkiu galvą ir purtau pagal močiutės ritmą.
@ | 1

pagaliau atkeliavo mano kompaktukai. tiesa, jau geros dvi savaitės kaip anie visai pašonėj bazavosi, bet vis neprisiruošiau pasiimt. žodžiu, planavau jais biški sienas pasipuošt, bet pagalvojau, kad per geras dalykas. reikės vėl kankint googlį.

beje, ar matėt kaip šiandien skaisčiai švietė saulė ?

ziliton | 6

labai norėčiau pažymėti 'Ziliton ar pan.', bet negaliu. jau senokai išmėčiau visas disketes, sulaužiau šautuvą ir išsukiojau joysticko rankenėlę. liko tik nostalgiški prisiminimai.

beje - kalėdos artėja.

since i left you | 0

o viskas buvo taip...
... pamačiau aš šitą nuotrauką ir ilgai (nuo posto paskelbimo iki dabar [žiūrėti datą]) laužiau galvą, bandydamas prisiminti, muzikinį klipą su lygiai tokiais pat veikejais, šachtininkais, kurie prasikasė kelią į šokių salę...
... šiąnakt biški paskaitinėjęs čia prisiminiau, kad ten buvo the avalanches - since i left you...
mano namus aplankė ramybė...

ups'n'downs | 0

ar tau taip būna, kad jauti, kad gyvenimas - tai harmoninė funkcija, kažkoks keistas osciliatorius, verčiantis artėt ir tolt nuo to, ko sieki? gal tai susiję su bioritmais, bet aš kažkodėl linkęs manyti, kad tai kiekvienam žmogui vyksta individualiai ir to neįmanoma apskaičiuoti pagal gimimo datą, horoskopą, etc. mano atveju tai yra visiškai nevaldomas dalykas (o gal aš dar neišmokau valdyt?). žodžiu, pleasure-pain yra būtinasis vyksmas.

bet tai nėra labai blogai - visada jauti ritmą, žinai kad negali labai ilgai užsibūt pergalės euforijoj, žinai, kada laukt negatyvių pokyčių ir išvis – žinai savo vietą šiam pasaulyje, nes visada bus induktorius, kuris pakeis tavo normalaus gyvenimo tėkmę priešinga (su fizika nepasiginčysi).

taigi, jei esi konservatyvus žmogus ir nenori staigių pokyčių - geriausia išeitis yra išvis negeisti per didelio kiekio pozityvizmo, nes atoveiksminė jėga smūgiuojanti negatyvizmo dozę gali ir nepasigailėt tavo menkos egzistencijos.

beje, čia viskas buvo imho

electric | 0

- you are electric ?
- yes, i guess i am electric.

rytinis skaitalas | 2

kažkaip senokai buvau beskaitęs grožinę knygą, bet šiandien paskaičiau (tiesą sakant, ne iš meilės, o iš reikalo). po ranka papuolė nobelio premijos laureato gabriel garcía márquez knyga clandestine in chile. knyga plonutė (pliusas), bet ir įdomi truputį (antras pliusas). kadangi based on true story tai ir naudinga truputį (+++), nes ta true story apie kino režisieriaus miguel littin (persona non grata čilėje) rezistenciją prieš pinočeto diktatūrą, kuri pasireiškė diktatoriško valdymo sužaloto čilės veido užfiksavimu 100,000 pėdų kino juostoje.

'the importat thing is for you to pin a great long donkey's tail on pinochet.'
'that's a promise. it will be a tail about 20,000 feet long.'

pykšt pokšt | 0

kaisakant yra toks noras pašaudyt, bet nėra kolkas su kuo. amžinas mano rūpestėlis dar neklapsi ir nežinia kada klapsės, jei nesiimsiu ryžtingų sprendimų. bet kaip gali imtis ko nors, kai visiškai nesinori pradėt, o kai pradedi - pabaigt. taip ir velkas viskas iš paskos.

boombox