ar tau taip būna, kad jauti, kad gyvenimas - tai harmoninė funkcija, kažkoks keistas osciliatorius, verčiantis artėt ir tolt nuo to, ko sieki? gal tai susiję su bioritmais, bet aš kažkodėl linkęs manyti, kad tai kiekvienam žmogui vyksta individualiai ir to neįmanoma apskaičiuoti pagal gimimo datą, horoskopą, etc. mano atveju tai yra visiškai nevaldomas dalykas (o gal aš dar neišmokau valdyt?). žodžiu, pleasure-pain yra būtinasis vyksmas.

bet tai nėra labai blogai - visada jauti ritmą, žinai kad negali labai ilgai užsibūt pergalės euforijoj, žinai, kada laukt negatyvių pokyčių ir išvis – žinai savo vietą šiam pasaulyje, nes visada bus induktorius, kuris pakeis tavo normalaus gyvenimo tėkmę priešinga (su fizika nepasiginčysi).

taigi, jei esi konservatyvus žmogus ir nenori staigių pokyčių - geriausia išeitis yra išvis negeisti per didelio kiekio pozityvizmo, nes atoveiksminė jėga smūgiuojanti negatyvizmo dozę gali ir nepasigailėt tavo menkos egzistencijos.

beje, čia viskas buvo imho