Liuciferio akys

savaitė praūžė greitai.pastovus ritmas praeitą savaitgalį miške,saldumynai,į šieną sutrypta žolė,vargani veidai iš ryto.paskui sekė kelionė namo,kurią paįvairino kartu važiavusi estė.kitą rytą-penkios dienos upe.pradedam upeliu,tada daug ežerų ir upė,kuri tik kartais pavirsta upe,nes dažniausiai atrodo kaip prūdas ar mažas ežerėlis.kartais lietus,dažniausiai-kepinanti saulė.vieną iš naktų mačiau didelį,žaliai spindintį,dirižablį.paskui mačiau altorių,kuris iš kitos pusės pažiūrėjus tapdavo karstu,su jame gulinčia žmogysta.šalia kabojo pakartas kūdikis.netoliese buvo violetinė tvora,kurios negalėjome peržengti.peržengėm tik pamatę žibintuvėlių šviesas.draugas sėdėjo medyje.medžiai staiga tapo televizijos bokštais.lauže sukosi ugninės snaigės.grojau drone'ą žiūrėdamas į mėnulį.sakė,kad buvau hyperaktyvus.
žmonės,kelis kartus pasimovę ant kažko,pasimauna ir toliau.tai pasidarė neįdomu.neįdomu būti nei stebėtoju,nei būti stebimam.fantazija įdomiau nei kažką palike'inti.žinoti dabar siūlo daug ką.bet ar tiek reikia?kam reikia,tie randa ir rado visada.čia tik bandymas keisti betrūnyjančią kombinaciją refresh.pagaliau myžčiojimas peraugo į konkretumą.
gervės gražiai kalbasi pakrantėse.kai vakare viskas nutyla,jos lieka kalbėtis dar kurį laiką.paskui nutyla ir gervės.tamsoje,link namų plaukia girti žvejai,besiginčydami ir keiksnodami vienas kitą.
į gamtą niekada nepasiimsi pianino,bet visada gali pasiimti vaizduotę.
ačiū bendrakeleiviams ir visiems,kuriuos sutikau begrojant tranzui.

j.

taip.22h.rekordas buvo 36h,kažkada.minu nakvot pas E. į centrą.kiemuose,tik išvažiavus,patenku į action movie.papasakosiu.pradedu mint,įjungiu dinamą,pravažiuoju pro mašiną ir girdžiu,kaip ji užsiveda.užsidega ilgos šviesos ir spaudžia.laviruoju kiemais,mašina iš paskos.jaučiu,kad ne šiaip varo.kaip tikram action movie,nesusivokiu,kad galiu nusukti į šoną per veją ir nukirst kampą.pralenkia.atsidaro langas.,,ką veži'' ir kiti girdėti dalykai.pradedu vėl mint,pralenkia ir sustoja kiek pirmiau manęs.apsisuku,varau į tamsą,apsuku kelis namus ir minu į centro pusę.gal kiek baisiau būtų,bet užsitęsęs darbas jau buvo atjungęs visą tą ,,o ne'',buvo labiau ,,kodėl dabar'' arba ,,davai šiandien,vyrai,nereikia''.
keista,kad žmonėms nesuvokiama yra tas,kad tu gali tiesiog padėti jiems kažką padaryti.kartais,kai kažką padedi,tai užtenka to,kad jam/jai gerai ir tai gerokai motyvuoja toliau veikti.labiausiai turbūt nepatinka,kai prasideda ,,nežinau kaip čia atsidėkoti'', ,,jaučiuosi skolinga''.kažkaip parodo tą,kad viskas koncentruota,po mūsų saule,į itin aiškų dalyką.mainai,kaip tokie,pradeda prarasti prasmę,nes dažnai besimainantys,nori ne mainytis,o pelnytis.aišku,tai gan normalu ir nieko nežmogiško tame nėra,nes visi nori ,,elgtis kaip visi normalūs žmonės'':).
prasmė yra tuose pašnekiuose po bendros veiklos,po bendros kūrybos ir tt.jie būna išaugę iš vieni kitų suvokimo,prisitaikymo,kartais momentinio pykčio,bet įdomūs ir naudingi.

j.

paprastai,nespaudžiant vartai užsidarė,bet iškart atsidarė kiti-neregėtos formos,atspindintys besileidžiančią saulę.įėjau.už nugaros pasigirdo užsiveriančių surūdyjusių vartų garsas,įnešdamas truputėlį nerimo.pakėliau galvą į dangų.jis tamsėjo,lyg primindamas,kad reiktų paskubėti.ryžtingu žingsniu patraukiau į vakarus.apie vakarinę pusę žinojau nedaug,bet šis faktas tik dar labiau stūmė į priekį.čaižų žingsniavimą vieškeliu pakeitė kiek švelnesnis bridimas džiūnančiu šienu,kurį dar labiau prislopino čirpiantys žiogai.žemė vėso-žinojau,kad neturiu daug laiko pasiekti mišką,kurio kryptį vis dar rodė raudonyjantis šviesulys.pradėjau bėgti.atrodė,kad jauni gandrai,tolumoje kalenantys snapais,juokiasi iš mano pastangų.pro pušis skverbėsi paskutiniai spinduliai,kai įžengiau į mišką.atsisukau atgal.mačiau beįsižiebiančius vienkiemių žiburius.kiek paspoksojau,tarsi daugiau jų nepamatyčiau,ir įkėliau koją į mišką.prabudau.šalia girdėjau ramų kvėpavimą.už lango jau švietė rytinė saulė.8h ryto.norėjau atsikelti tyliai ir nepažadinti,bet karabinas su užkabintais raktais eilinį kartą sujaukė tokį planą.išėjau iš kambario.sapnas vis dar sukosi mintyse.keista,bet nepapasakojau,ką sapnavau.matyt,jame glūdėjusi informacija buvo pernelyg įtraukianti ir kartu paslaptinga.vėliau,važiuojant dviračiu,bandžiau suvesti sapno turinį su nesena praeitimi.lyg ir pavyko.galiu dėl to ir papasakoti.sapnai virsta kinu,kinas virsta sapnais.ta proga visiems siūlau pažiūrėti šį filmą:IMDB.klausimai kartojasi,išvados ne.