paprastai,nespaudžiant vartai užsidarė,bet iškart atsidarė kiti-neregėtos formos,atspindintys besileidžiančią saulę.įėjau.už nugaros pasigirdo užsiveriančių surūdyjusių vartų garsas,įnešdamas truputėlį nerimo.pakėliau galvą į dangų.jis tamsėjo,lyg primindamas,kad reiktų paskubėti.ryžtingu žingsniu patraukiau į vakarus.apie vakarinę pusę žinojau nedaug,bet šis faktas tik dar labiau stūmė į priekį.čaižų žingsniavimą vieškeliu pakeitė kiek švelnesnis bridimas džiūnančiu šienu,kurį dar labiau prislopino čirpiantys žiogai.žemė vėso-žinojau,kad neturiu daug laiko pasiekti mišką,kurio kryptį vis dar rodė raudonyjantis šviesulys.pradėjau bėgti.atrodė,kad jauni gandrai,tolumoje kalenantys snapais,juokiasi iš mano pastangų.pro pušis skverbėsi paskutiniai spinduliai,kai įžengiau į mišką.atsisukau atgal.mačiau beįsižiebiančius vienkiemių žiburius.kiek paspoksojau,tarsi daugiau jų nepamatyčiau,ir įkėliau koją į mišką.prabudau.šalia girdėjau ramų kvėpavimą.už lango jau švietė rytinė saulė.8h ryto.norėjau atsikelti tyliai ir nepažadinti,bet karabinas su užkabintais raktais eilinį kartą sujaukė tokį planą.išėjau iš kambario.sapnas vis dar sukosi mintyse.keista,bet nepapasakojau,ką sapnavau.matyt,jame glūdėjusi informacija buvo pernelyg įtraukianti ir kartu paslaptinga.vėliau,važiuojant dviračiu,bandžiau suvesti sapno turinį su nesena praeitimi.lyg ir pavyko.galiu dėl to ir papasakoti.sapnai virsta kinu,kinas virsta sapnais.ta proga visiems siūlau pažiūrėti šį filmą:IMDB.klausimai kartojasi,išvados ne.