taip.22h.rekordas buvo 36h,kažkada.minu nakvot pas E. į centrą.kiemuose,tik išvažiavus,patenku į action movie.papasakosiu.pradedu mint,įjungiu dinamą,pravažiuoju pro mašiną ir girdžiu,kaip ji užsiveda.užsidega ilgos šviesos ir spaudžia.laviruoju kiemais,mašina iš paskos.jaučiu,kad ne šiaip varo.kaip tikram action movie,nesusivokiu,kad galiu nusukti į šoną per veją ir nukirst kampą.pralenkia.atsidaro langas.,,ką veži'' ir kiti girdėti dalykai.pradedu vėl mint,pralenkia ir sustoja kiek pirmiau manęs.apsisuku,varau į tamsą,apsuku kelis namus ir minu į centro pusę.gal kiek baisiau būtų,bet užsitęsęs darbas jau buvo atjungęs visą tą ,,o ne'',buvo labiau ,,kodėl dabar'' arba ,,davai šiandien,vyrai,nereikia''.
keista,kad žmonėms nesuvokiama yra tas,kad tu gali tiesiog padėti jiems kažką padaryti.kartais,kai kažką padedi,tai užtenka to,kad jam/jai gerai ir tai gerokai motyvuoja toliau veikti.labiausiai turbūt nepatinka,kai prasideda ,,nežinau kaip čia atsidėkoti'', ,,jaučiuosi skolinga''.kažkaip parodo tą,kad viskas koncentruota,po mūsų saule,į itin aiškų dalyką.mainai,kaip tokie,pradeda prarasti prasmę,nes dažnai besimainantys,nori ne mainytis,o pelnytis.aišku,tai gan normalu ir nieko nežmogiško tame nėra,nes visi nori ,,elgtis kaip visi normalūs žmonės'':).
prasmė yra tuose pašnekiuose po bendros veiklos,po bendros kūrybos ir tt.jie būna išaugę iš vieni kitų suvokimo,prisitaikymo,kartais momentinio pykčio,bet įdomūs ir naudingi.
j.