senis su ilga žila barzda ir tvirta lazda rankoj.aš išvarau į kitą pasaulį.jis man grumoja kumščiu ir liepia parašyt atsisveikinimo laišką.nenoriu rašyt.senis nepraleidžia išeit.,,rašyk sakau!''.rašau,nes bijau senio.pasirašau vardu ,,nihil''.ir tada atsiranda ta akis juodam fone.pažiūri pažiūri.atsibundu.,,nihil'' kiek prajuokina.
m. papasakojo dar vakar apie sterblinius kurmius,kurių sterblė į apačią žiūri.lol.
kas bus rytoj-žinau,
kas buvo vakar-pamiršau.
stiklinės akys,
rudas gyvenimas.
kas pasakys argumentą už ar prieš?
TAVO TĖVAS!
buvau naujoj vilnioj.apleistas vaikų skyrius su dar kabančiais lapukais ,,kaip gydyti depresiją'' ir šiaip rašliavom apie tai.pro langus mojuoja man,kviečia užeit.prieinu,kur reikia.ūmių alkoholinių psichozių skyrius.dvi dienos tam pastate ir aplink jį, duoda peno naujiems pamąstymams.savaitė,praleista pievose ir dvare, davė daug naudingos tylos ir ramybės.ištrūkti,visgi,smagu.patosas kiek užpisa,bet ką jau padarysi.tvajo dzielo gruzit a nie govarit.išmokti būti pačiam sau,tikrinti savo suvokimo gilumą.važiuodami į priekį kažkada,matėm pro rūką kylančią saulę.kvepėjo bejėgiškumu suprasti.bet gražu.kažkada baigę anksčiau,važiavom atgal dar nesutemus.pamatėm aplinką žvaliom,nemiegančiom akim.vakarai link namų=asfaltas+autechre+nuovargis.kažkurį rytą,eidamas atmosferų,sutikau lapę.laukuose.stovėjo ir žiūrėjo,lyg pirmą kartą būtų mačiusi žmogų.aš irgi stovėjau.paskui prasilenkėm ir nuėjom savais keliais.savaitę nuo namų autobusu važiuodavau ne į dešinę,kaip įprasta,o į kairę.bandymai suprasti ką galvoja šalia sėdintys žmonės.tyloje.visa tai susilieja į naują būseną.čiuju,svarbu susivokti,kad esi durniukas.man bent.neblogas jausmas,kai nuo nuovargio akys nebefokusuoja vaizdo.pašnekesiai irgi zjbs.naujos mintys,gal mažiau šabloniški ar kraštutiniai sprendimai bei pasiūlymai man.bandymai atgaminti seniai užmirštas emocijas.gal dar grybelis nespėjo jų suvaryt iki galo.kabančiam lapuke buvo parašyta: ,,depresija serga dažniausiai 20,30 ir 40 metų žmonės''.labiau patiko kitas-,,aš irgi nesuprantu tėvų,bet jų uždaryti į ligoninę negaliu''.atbukę receptoriai vėl mane apgavo ir nesignalizavo,kai nušalau kojas.debilai.ūkvedys sakė: ,,a kas,jei dzievas yra?a kas tada daryc blec?''.
vel be lietuviskos klaviaturos.sorry:)
vakar apturejau diskusija apie parkes su T.kazkaip pasake daug geru dalyku.paprastai,be erzalioniu ir su isklausymu vienas kito.ka nutarem?kad nemazai tu ikyriu minciu kyla is praeito gilaus uzsiparinimo,kuris tave pripratina prie tokios busenos ir veliau taip jautiesi,nes ,,taip reikia''.kitas,gan aiskus dalykas-analizes baime,kitaip sakant baime atrasti savyje tam tikros busenos saknis.tokiu budu,nesuprates pats saves iki galo,zmogus toliau kartoja ta pati,nesuprasdamas ar nenoredamas suprasti,kad tai tesis iki tol,kol neisanalizuos savo veiksmu.aisku,kad analize isugdo naujas parkes,taciau,jei tai issprendzia pries tai buvusias,reiskia zmogus perejo i kita etapa.dar kalbejom apie uzimtuma/darba ir jo poveiki mastymui.su mano pagalba priejom isvada,kad tai tik laikinumas,tik bandymas save itikinti,kad kazka darai ,,teisingai''.laikinai pabegti nuo nusibodusios busenos per tai, kartais reikia,gal.paciam gale nutarem,kad tokie pasnekesiai dviese ar nedideliam rately duoda peno.sutarem vel kazkada progai atsiradus.
beje,gal kas senamiesty turi pianina?kartkartem noreciau uzsukt pagrot,nes nebeturesiu nuo lapkricio.atnesciau kanors skanaus uz tai;)
rytinis pokalbis.suglumimas,kad jau atejo laikas.smulkme staiga pasidaro svarbiausia.pradedi skaiciuot likusi laika.bega greitai.iseda i traukini.dar atsigreziu i nutolstanti paziuret.nueinant,tolstancio traukinio garsa pakeicia:
prie stoties sutiktas pazistamas sake: ,,ruduo visu grazumu''.as sakiau,kad zjbs ruduo.eidamas ziurejau i zeme ir eiliavau mintyse,nebuvo kur uzrasyt,taip ir liko.
vakare sutikau jau nebežinau kelintą žmogų,kuris pradėjo vartot antidepresantus.jau nebeklausiau kodėl.mačiau,kad norėjo pašneket apie tai.aš vengiau tos temos.neišvengiau.eidamas mišku galvojau,kad čia aš pats debilas.gal jie pririša visam gyvenimui,bet,jei kažkam tas padeda jaustis geriau,tai koks skirtumas ar tu tai darysi miegodamas,grodamas,gerdamas,rūkydamas ar vartodamas antidepresantus.svarbu,kad pagerėtų.va.su j. vakar nutarėm,kad turėčiau būt apšvietėjas,pagal išvaizdą.buvo gan juokinga.dar vakar įvyko emocinis atsinaujinimas.rytas,palydint traukinį,kuris nežinia kada grįš ir neaišku ar aš jo lauksiu,o vakaras trumpam pas senus draugus,kurie jau baiginėja savo triūsą.tai toks perėjimas per kelias terpes,kurios turi kažkokių bendrų šaknų iš emocinės pusės.vienas besimokantysis vakar manęs klausė,kodėl aš tiek daug juokiuosi.ką gi galėjau atsakyt?atsakiau:,,nu,žinai,pas mane supratimas biškį kitoks,nu,tipo,kai būna taip,tai kažkoks išgyvenimas ateina,žinai''.supratau jau besakydamas,kad tokius supranta tik artimesni draugai,kurie žino mano amžinus nusišnekėjimus.taip ir buvo.likau nesuprastas ir dar įbedė žvilgsnį klausiantį į mane.aš atsakiau atsakančiu žvilgsniu.mąstyk racionaliai,skaičiuok kiek kartų melavai,nes tiek kartų tau lieps sukalbėt sveika marija ir būsi išganytas.užpirksiu už tave mišias ir būsi išganytas.indulgencijų,gi,seniai nebėra.
tamsioji mano pusė,
yra šviesa.
šviesiosios pusės nebėra,
bet tamsa yra.
2:1 laimi tamsa!
pastaruoju metu tenka žiūrėti nemažai filmų.atradimas nuo antradienio-režisierius Hal Hartley.kolkas mačiau du jo režisuotus filmus.pirmasis-The Unbelievable Truth (1989),kuris atskleidžia žmogaus emocinį intelektą,kaip pagrindą žmonių tarpusavio santykiuose.dar įdomu,kad kartais nesuvokiamos žmonių viltys/svajonės pasirodo pasiekiamos(filme,aišku,hiperbolizuojama tai).per savo baimę ir drovumą daug ką galima prarasti.vakar žiūrėjau antrą, Simple Men (1992). vėlgi,įžvelgiu emocinio intelekto svarbą.emocinio kelio pirmenybė prieš racionalųjį-žmogus teigia vieną,bet staiga, pasikeitus aplinkybėms, jo tvirtas įsitikinimas virsta šūdo krūva.kova tarp instinkto ir racijos.veikėjų charakteriai įdomūs,turintys kažkokių su praeitimi susijusių paslapčių.pagrindinio herojaus mintis: "There's no such thing as adventure and romance. There's only trouble and desire. But the funny thing is when you desire something you immediately get into trouble. And when you get into trouble, you don't desire anything at all".
visi kentėjo ir kentėjo nuo jo kalbų,
tada drovusis tylenis surėkė ir sukišo jam kaktusą tarp dantų.
tylenis jau nebebuvo įdomus,nes tylėjo visi.
kitą kart pagalvos,debilas.
nerimas.nervina,kai nesupranti iš kur jis atsiranda.pradeda skaudėt pilvą,ir taip visą dieną.fuck yeah!žiūrėjom šiandien dokumentinį filmą-Rob Lemkin " Enemies of the people" apie Kambodžos pilietinį karą ir jo padarinius.gal kiek užtęsta ties tuo pačiu,bet įdomu.keisti kaikurių liudininkų atsakymai.verta pažiūrėt,vien dėl žmonių mąstymo kitoniškumo ar kaiptik panašumo.
dar,pamatęs šiandien pažįstamą,su kuria tingėjau šnekėt,pasukau į šoną ir džiaugiausi savo žygdarbiu,kad pavyko išvengt.bet,mano nuostabai,užsukęs į parduotuvę ją ir sutikau.digidi boom.bet buvo px,o ji atrodė įsižeidus,nes,matyt,mane buvo pamačius gatvėj,kai pabėgau.nu,toks gyvenimas,vaikeli,ne rožėm klotas.bet staiga paėmė koks tai gailestis ir padovanojau jai pupos saldainį,kurį sau pirkau.paskui gailėjaus.debilas.eidamas galvojau,kad,apskritai,juk neesu jau toks blogas,tik biškį negeras.gal šiandien užteks autechre,tai metu šitą:
pasiekiau medžių viršūnes-kaip romantiška;
pasiekiau dugną-kaip realistiška.
taip ir likau nesupratęs-
geriau leistis ar kilti?
bendruomenė ar individualumas?nežinau.negaliu daryti kažko,kuo netikiu.supratau,kad labiau mėgstu būti praeinančiu pro šalį ir kartais padedančiu,nei įsitraukiančiu ir atiduodančiu visą save.iš šuns keičiuosi į katiną.
marozas klausia manęs kažko.aš su ausinėm.nusiimu.sako ,,ką čia neši?''.nieko neatsakau,einu toliau.girdžiu žingsnius iš galo.galvoju-,,gal bėgam,juliau?''.ir aš jau toli.retkarčiais taip būna.kartais ir nepabėgi:).užsidedu ausines ir skiriu šitą marozui:
lick it once
lick it twice
you cannot put that shit on ice
C'mon, C'mon
lick it once
gonna lick-it-twice
you cannot put that shit on ice
kai nevengi nemalonių temų,ilgainiui ateina etapas,kai nemalonios temos tampa įprastomis,kartais gal net maloniomis.kai perdaug tarčialini,tai temų išvis jokių nebūna.kai bandai visai netarčialint,tada būna perdaug racionalios temos.o kai bandai atrast vidurį tarp tarčialinimo ir netarčialinimo,tai atsiranda daug nemalonių ir dar neįprastų temų.tada lauki to etapo,kai tos temos virs įprastomis ir maloniomis.taip yra,blet.
ir kai jau visko būna daug ir perdaug,tai tada taip:
p.s.būti tyloj yra zjbs ir,blet,taip zjbs parašyti ,,blet'' ir žinoti,kad niekas nepis niekam proto dėl to.ačiū!