pastaruoju metu tenka žiūrėti nemažai filmų.atradimas nuo antradienio-režisierius Hal Hartley.kolkas mačiau du jo režisuotus filmus.pirmasis-The Unbelievable Truth (1989),kuris atskleidžia žmogaus emocinį intelektą,kaip pagrindą žmonių tarpusavio santykiuose.dar įdomu,kad kartais nesuvokiamos žmonių viltys/svajonės pasirodo pasiekiamos(filme,aišku,hiperbolizuojama tai).per savo baimę ir drovumą daug ką galima prarasti.vakar žiūrėjau antrą, Simple Men (1992). vėlgi,įžvelgiu emocinio intelekto svarbą.emocinio kelio pirmenybė prieš racionalųjį-žmogus teigia vieną,bet staiga, pasikeitus aplinkybėms, jo tvirtas įsitikinimas virsta šūdo krūva.kova tarp instinkto ir racijos.veikėjų charakteriai įdomūs,turintys kažkokių su praeitimi susijusių paslapčių.pagrindinio herojaus mintis: "There's no such thing as adventure and romance. There's only trouble and desire. But the funny thing is when you desire something you immediately get into trouble. And when you get into trouble, you don't desire anything at all".
visi kentėjo ir kentėjo nuo jo kalbų,
tada drovusis tylenis surėkė ir sukišo jam kaktusą tarp dantų.
tylenis jau nebebuvo įdomus,nes tylėjo visi.
kitą kart pagalvos,debilas.
j.