buvau naujoj vilnioj.apleistas vaikų skyrius su dar kabančiais lapukais ,,kaip gydyti depresiją'' ir šiaip rašliavom apie tai.pro langus mojuoja man,kviečia užeit.prieinu,kur reikia.ūmių alkoholinių psichozių skyrius.dvi dienos tam pastate ir aplink jį, duoda peno naujiems pamąstymams.savaitė,praleista pievose ir dvare, davė daug naudingos tylos ir ramybės.ištrūkti,visgi,smagu.patosas kiek užpisa,bet ką jau padarysi.tvajo dzielo gruzit a nie govarit.išmokti būti pačiam sau,tikrinti savo suvokimo gilumą.važiuodami į priekį kažkada,matėm pro rūką kylančią saulę.kvepėjo bejėgiškumu suprasti.bet gražu.kažkada baigę anksčiau,važiavom atgal dar nesutemus.pamatėm aplinką žvaliom,nemiegančiom akim.vakarai link namų=asfaltas+autechre+nuovargis.kažkurį rytą,eidamas atmosferų,sutikau lapę.laukuose.stovėjo ir žiūrėjo,lyg pirmą kartą būtų mačiusi žmogų.aš irgi stovėjau.paskui prasilenkėm ir nuėjom savais keliais.savaitę nuo namų autobusu važiuodavau ne į dešinę,kaip įprasta,o į kairę.bandymai suprasti ką galvoja šalia sėdintys žmonės.tyloje.visa tai susilieja į naują būseną.čiuju,svarbu susivokti,kad esi durniukas.man bent.neblogas jausmas,kai nuo nuovargio akys nebefokusuoja vaizdo.pašnekesiai irgi zjbs.naujos mintys,gal mažiau šabloniški ar kraštutiniai sprendimai bei pasiūlymai man.bandymai atgaminti seniai užmirštas emocijas.gal dar grybelis nespėjo jų suvaryt iki galo.kabančiam lapuke buvo parašyta: ,,depresija serga dažniausiai 20,30 ir 40 metų žmonės''.labiau patiko kitas-,,aš irgi nesuprantu tėvų,bet jų uždaryti į ligoninę negaliu''.atbukę receptoriai vėl mane apgavo ir nesignalizavo,kai nušalau kojas.debilai.ūkvedys sakė: ,,a kas,jei dzievas yra?a kas tada daryc blec?''.
būna ir taip.
j.