« Aprile 2007 | Main | Luglio 2007 »
Last year Creed asked me how to set up a blog.
Wanting to protect the world from being exposed to Creed's brain I opened up a Word document on his computer and put an address at the top: www.creedthoughts.gov.www/creedthoughts
I've read some of it. Even for the Intranet... it's pretty shocking
Šį kartą labai siauras klausimas: "Libido kriminalizacija kine"
Gerą įspudį paliko Slavojaus Žižeko The Pervert's Guide to Cinema, ten nemažai kalbama apie individualius aistrų slopinimo būdus, kuriuos vaizduoja kinas. Kadangi tema seną kaip pasaulis, galima nebent bandyti įvardinti populiariausias sublimacijos metodikas nuo mitologinio mąstymo iki Froido, nuo agapės iki totalitarinių ideologijų ir po jų, tačiau tikslas yra kitoks.
Netgi žiauriausiais Tarybų Sąjūngos laikais valstybės skverbimasis į asmeninį žmonių gyvenimą nebuvo toks stiprus, kad įsivyrautų nuosekli "pagalvės kontrolė".
Valstybinė propaganda suformulavo įžymų posakį "В нашей стране секса нет",
o nesantuokiniai santykiai buvo smerktini ir itin pavojingi, tačiau šeima kaip elementari visuomenės ląstelė bent jau šioje srityje buvo pakenčiamai saugi.
Aišku, baimė, kad ir ši sritis gali tapti kontroliuojama, egzistavo, todėl totalitarizmo prisibijantys autoriai parašė kelis distopinius romanus ir pastatė kelis sci-fi filmus, kur ši baimė kartu su kitomis virto tikrove - lytinis potraukis tapo nusikaltimu, o turintys dar ir humoro jausmą - parodė kaip šis potraukis ir su juo susijusios procedūros galėtų transformuotis.
Šiuo momentu galiu prisiminti tik keletą matytų:
1984 (labai vykusi ekranizacija)
THX 1138 (kiek nuobodu, ne Žvaigždžių Karai - "For more enjoyment and greater efficiency, consumption is being standardized. We are sorry...")
Seksmisja (nuostabi lenkų komedija apie "naujasias amazones" ir atšaldytus vyrukus)
Sleeper (apie atšaldytą Woody Alleną. Verkiau iš juoko, nebūtų gėda parodyti Chaplinui.)
Demolition Man (Nejuokingas, kadangi Stallone ir be filmo atrodo "atšaldytas", tačiau tikrai ne pats blogiausias filmas su juo.)
Gal prisimenate dar?
Šį kartą trumpas komentaras, artimas katibos pasiūlytai temai.
Normatyviniai valstybės dokumentai paprastai nėra paremti mokslo principais (dėl kurių visame pasaulyje daugmaž sutariama), bet konkrečių žmonių arba grupių interesais, todėl čia dažniau pasitaiko kelios vienu metu "prieštaraujančios" taisyklės. Jeigu "kuhn'iškam darbui" mokslo paradigmos ribose tai yra iš esmės neleistinas dalykas, tuo labiau kad moksle rimti pasaulėžiūros perversmai nutinka itin retai, politiniame gyvenime tai yra įprastas dalykas. Žmonių įstatymai dažnai tera idealizuotos nefalsifikuojamos deklaracijos, kurių įgyvendinimas ištęstas laike, o rezultatai sėdi mūsų vaizduotėje tariamosios nuosakos pavidalu.
Šiuo konkrečiu atveju, tautinės kalbos grynumo kontrolės ir autorinių teisių neliečiamumo "konfliktas" nėra bendramačių reiškinių prieštaravimo problema, kur kažkas vienas būtinai privalo klysti, bet informavimo priemonių valdymo iliustracija, kur ant svarstyklių kaip įprasta stovi pilietė su jos individualiomis teisėmis ir valstybė su pilietei primetamomis pareigomis.
(Taip pat reikia nepamiršti, kad informacinė (r)evoliucija nuėjo dar nelabai ilgą kelią nuo Gutenbergo, todėl kontrolės mechanizmai vis dar turi gilias šaknis spaudos pasaulyje, kurio priemonės eiliniam piliečiui ilgą laiką nebuvo pasiekiamos, tad valstybė yra "įpratusi" šiuos dalykus reguliuoti pati. Aišku, teise viešai išreikšti savo nuomone, tarkime, apie 69 Kristaus prisikėlimą trijų merginų-dainininkių pavidalu dabar beveik nieko nebenustebinsi, tačiau dezinformacija prieš ir po balandžio pirmos per valstybinę televizija arba gramatinės klaidos žodynuose bei įstatymuose vis dar stebina, kadangi mes pripratome, kad kažkas šiuos dalykus prižiūri.)
.............................
Egzistuoja požiūris, kad valstybė yra žmogaus priemonė, todėl iniciatyva bent jau potenciaiai yra piliečių rankose. Pavyzdžiui, kadaise netgi žodžio tokio nebuvo - "pilietė", o kiek anksčiai ir žodžio "pilietis" nebuvo, nors kalbos kultūros pamokos jau buvo, galbūt tik jos kitaip vadinosi ;) Prirašytos tonos dokumentacijos, kaip korektiškai bendrauti su gamtos reiškiniais ir mašinomis, kad tu, o kartais jie tave suprastų. Čia kol kas sekasi neblogai, o su žmonėmis nuolat reikia laužyti liežuvį, mokintis svetimų kalbų, žinoti etiketą, derėtis, gerbti, laukti, ieškoti, klausti ir klausyti, įrodinėti, neįrodinėti, nusiauti batus ir dar daryti krūvą dalykų, kad būtum priimtas kaip savas arba "kultūringas" arba bent jau kaip mandagus svečias iš toli.
Patį asmeniškai domina, kaip vystytųsi pokalbis su žmogumi iš praeities, kuris nesijautė ir nebuvo nusikaltelis turėdamas vergų t.y. jam tai buvo normalu, o valstybė leido. Per kiek laiko sugebėčiau įtikinti, kad tai yra "negerai" ir reikia keisti požiūrį ir įstatymus?
Kelios programos, kurių dėka migraciją galima laikyti sėkminga.
Taip pat būtų įdomu išgirsti ir kitokias nuomones, pavyzdžiui, apie obuolininkų infantilizmą, apie tai, kaip ištraukti mini cd-r’ą, jeigu esi durnas arba durna, apie magsafe pakrovėjo indikatorių, kuris trukdo miegoti, apie plastmasės ir aliuminio nesuderinamumą, apie rankų plovimą prieš darbą su Mighty Mouse, apie Sleepless pavojus vaizduoklio matricai, apie tai, ką pasakytų Ilfo ir Petrovo herojai ir daugelį kitų dalykų.
Išbandyta su inteliniu macbook’u, mac os 10.4.9:
(programos, kurios įeina į instaliacinį paketą, neminimos)
Adium X. Kuri laiką šis šnekus ančiukas varė mane iš proto su savo begaliniais crash’ais – tikrai sumedžiojau keletą tuzinų. Po 2007.03.25 versijos 1.0.2 Adiumas visiškai aprimo, galbūt pasibaigė medžioklės sezonas, netgi šiek tiek pasiilgstu to pikiruojančio kryksimo.
Skype. Jokių pretenzijų, nebent keli įkyrūs virusai, kurie laimei vis tiek nepasileidžia.
Kodėl visgi atidaroma nuoroda su šmaikščiu komentaru apie „sexy merginas“, kai adresatas ir adresantas yra pagyvenusi moteriškė, kuri žodį „sexy“ galėtų užrašyti tik per klaidą pildydama prašymą JAV vizai gauti?
Sakoma, kad šis dalykas ir yra progreso variklis.
O riaušių dalyviams estai galėtų uždrausti naudotis Skype, tegul bendrauja mobiliais – ekonominės sankcijos yra veiksmingesnės negu juodi bananai.
Firefox. Dar yra Safari ir Opera. Bet kaip yra, taip yra. Čia jau atskira tema.
Kol kas nieko geriau nesuradau.
VLC. Iki versijos 0.8.6b mėgdavo crash’us pereinant iš arba į fullscreen mode.
Šiuo metu jokių pretenzijų.
Parallels. Nelaimei yra kelios programos, kurios veikia tik su Windows, todėl kartais pasileidžiu kastruota XP emuliaciją.Mano atveju, tai keli žodynai ir spelčekeriai, Abbyy eFormFiller ir viena lietuviška buhalterinė programa.
Visas jas sieja vienas dalykas – lietuvybė, todėl jokių pretenzijų neturiu, tuo labiau, kad jauti šiokį tokį šėtonišką malonumą, kai gali pasileisti vindousus kartu su jo programomis kaip atskirą procesą atskirame lange .
Parallels pasileidžia beveik taip pat greitai, kaip ir koks fotošopas, o procesorių apkrauna (priklausomai nuo vindosinių procesų skaičiaus) iki 15%.
Palyginimui: makosinis Azureus su keliais gigabaitais eilėje nesikuklina 5%.
MacTheRipper. Kadangi čia dvd-rom’us apgauna kiek lėčiau negu Windows bendruomenėje ir Dvd Idle arba Dvd region free analogų iš esmės nėra.
Ši programa leidžia greitai ir patogiau pasidaryti demakrovizinta-ridžnfry kopiją.
Naudoju šią programą tik testavimo tikslais.
Kita vertus, jau seniai prisisiunčiau iki gyvos galvos, todėl toliau tik įvardinsiu kelias programas, kurios savyje neša du dalykus – jos yra naudingos, bet kainuoja:
Adobe produktai, Microsoft Office for Mac, ConceptDraw, Roxio Toast Titanium.
Aišku, yra Gimp, OpenOffice, Google Docs ir visa kita, o mokėti galima būtų tik už elektros energiją ir aplinkos taršą.
Kita kartą, parašysiu apie programas, kurios suteikia nebūtinus, bet visgi apčiuopiamus malonumus ir patogumus mac os aplinkoje (Mouse Zoom, Sofa Control, Canon Image Browser ir kitos), o taip pat apie nuotykius windows tinkluose.
Taip pat norėtųsi padiskutuoti apie esamas desktopines operacines sistemas, jų suderinamumą su vartotojų poreikiais ir gaminamais geležiukais.
Pradžiai štai tokia nuomonė apie Ubuntu vietą *nix'ų šeimoje
To be continued...
Pavasaris ir ruduo yra labai panašūs.
Abu nėra pilnaverčiai metų laikai, sezonai-nesubrendėliai, kurie priverčia gamtą stipriai keistis ir spazmuoti. Vasara ir žiema yra kitokios.
Galbūt tokios analogijos prašosi tik mūsų laiko geografinėje juostoje.
* * *
Вот и лето прошло,
Словно и не бывало.
На пригреве тепло.
Только этого мало.
Всё, что сбыться могло,
Мне, как лист пятипалый,
Прямо в руки легло.
Только этого мало.
Понапрасну ни зло,
Ни добро не пропало,
Всё горело светло.
Только этого мало.
Жизнь брала под крыло,
Берегла и спасала.
Мне и вправду везло.
Только этого мало.
Листьев не обожгло,
Веток не обломало...
День промыт, как стекло.
Только этого мало.
Arsenijaus Tarkovskio eilėraštis nuskambėjęs Andrejaus Tarkovskio filme "Stalker"