Prisiminusi Justės istoriją apie duris, pagalvojusi apie keistus klientų-verslininkų santykių ypatumus (kuriuos jau aprašė Rokiškis ir Skirmantas Tumelis - šiaip jų nei skaitau, nei linkinu, bet dabar jau tenka:) ir savas patirtis, nusprendžiau parašyti šį įrašą. Džiugu, kad mano patirčiai jau yra terminas - visivisi efektas!
...viskas prasidėjo šaltą vasario vakarą, kai su kompanija užsukome pavakarieniauti į Mona Lebanese Kitchen Vilniuje. Vietą pasirinkau todėl, jog neseniai atsidariusi, turėjo nemažą veg meniu, o be to, falafeliai (ypač geri falafeliai) Lietuvoje sunkiai aptinkami, todėl privalėjau išmėginti naują spot'ą.
Iki tol falafelius valgydavau Kaune Al Diwan, nes Baltų Dramblių falafeliai, kiek pamenu, buvo falafelių "padielkos", o Vegafe nepatiko. Geriaus falafeliai Lietuvoje buvo tas dvi savaites Chicken Go kai ten dirbo Jurgis. O blogiausi falafeliai Lietuvoje (ir apskritai blogiausi ragauti falafeliai ever) buvo kioskelyje Vilniaus Centriniame Pašte. Labai gerai, kad jo nebėra ir nebeapgaudinėja žmonių tomis baisybėmis. Dar ragavau falafelių JAV, Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Maltoje, Kipre, Izraelyje. Taip kad jaučiuosi pakankamai falafeliškai išprususi. O ir šiaip esu maistui gan išlepusi, tad bet kokiu š manęs nepapirks nei falafelinės, nei belenkas kitas.
Taigi, istorija prasideda tuo, jog užsisakau falafelių už 4,5€ ir gaunu mažą lėkštutę, kurios dugnas išklotas padžiūvusiom kiniškom salotom, keturis falafelius, mažą indelį su padažu, kurio nepakako padažyti sausiems falafeliams, o meze, kuris man yra savaime suprantamybė, neatnešė, nes tokio ten nėra ar nepriklauso. Tiesa, buvo kažkokių morkų vandenyje, bet valgėme daug maisto*, tai nesu tikra, prie kurio patiekalo jos buvo patiektos. Žinoma, vakariene nelikau patenkinta, kadangi: a) Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos virtuvės pasižymi gausiomis porcijomis, todėl keturi falafeliai libanietiškame restorane atrodė kaip pasityčiojimas (Beje, buvau net pradėjusi galvoti, jog galbūt esu visgi neišprususi ir libaniečių restoranai yra skregos ir kitaip nei kiti pateikia mažas porcijas be garnyrų. Po to keliaudama sutikau CouchSurferių iš Libano, kuriems papasakojau savo nuotykius ir jie patvirtino, jog porcijos būna / turi būti didelės. Ir falafeliais piktinausi derėtai.), o aš likau alkana. b) jei patiekalas sausas, turi būti kažkas burnai sudrėkinti - padažas ar šviežios daržovės, tačiau padažo nepakako, o daržovės buvo nešviežios, pjaustytos gerokai anksčiau ir apdžiūvę - tuo būčiau nepatenkinta bet kurioje kitoje maitinimo įstaigoje.
Tai va, grįžusi į Kauną po kelių dienų parašiau recenziją į www.kavalgoveganai.lt - ten tų recenzijų (beje, ne tik gerų) visai nemažai, tačiau tokį nuotykį apturėjau (ir turiu ligi šiol) tik su viena.
Po mėnesio sulaukiau komentaro iš restorano, kur jie žada tobulėti, atsiprašo už nemalonią patirtį ir t.t., tačiau prideda ir tokį teiginį:
Apie tai, kaip viskas yra restorane Al Diwan žinome turbūt geriau nei bet kas kitas, tad truputį keista skaityti tokius atsiliepimus. Kai kur skamba, kaip užsakyta reklama. Tikimės, kad taip nėra:)
Aha, jų falafeliai man nepatiko, konkurentų patiko - viskas aišku - užsakyta reklama! Ir kadangi jie apie konkurentus žino geriau nei bet kas kitas, turbūt žino, kiek tie konkurentai man ir sumokėjo? :D Beje, kažkada norėjom su draugais parašyti recenziją ir apie Al Diwan, tik kažkaip jų savininkai nelabai to norėjo, tai ir nerašėm, patingėjom.
Anyway, dėl gerų falafelių Lietuvoje padaryčiau daug ką, todėl atsakiau jiems taip:
Tai, jog falafeliai vienur paliko gerą įspūdį, kitur - nelabai gerą, nereiškia, kad kažkas kažkam moka pinigus, jog darytų (anti)reklamą. KVV stengiasi pateikti nešališką informaciją visiems savo skaitytojams bei skatinti veg maistą siūlančias kavines ir restoranus tobulėti. Tikimės, jog patobulėsite ir jūs, o tada pakviesite apsilankyti dar sykį bei pakeisti nuomonę. Recenzijas visada atnaujiname, jei restorane įvyksta esminių pasikeitimų (tiek į teigiamą, tiek į neigiamą puses)
Galiu pasufleruoti, jog pakaktų pakeisti bent vieną iš trijų aspektų: a) kainą (už 4,5€ galima gauti falafelių su dauuuug garnyro šalyse, kur maistas restoranuose ir kavinėse yra gerokai brangesnis nei Lietuvoje, pvz. Olandijoje, todėl tiek mokėti už jūsų siūlomus falafelius nesinori); b) kiekį (jei kaina lieka ta pati, tačiau falafelių daugiau ir užtenka padažo pamirkyti visiems - visgi tai sausas maistas); c) pridėti lėkštelę meze - bent porą alyvuogių, marinuotų daržovių, pipiriukų - kad būtų ką užkrimsti, nes padžiūvusios salotos lėkštės dugne prie sausų falafelių tik dar labiau ašarą spaudžia.
Nagi jei kažkas pasikeistų, eičiau aš ten tų falafelių, tikrai!
O dėl apkaltinimo "nupirkimu", parašau tokį įrašą į blog'ą.
Tačiau, surprise surprise, randu dar vieną atsakymą (gaila, kad blogger nepalaiko IP rodymo funkcijos):
labai keistas komentaras.
Aldiwan lankiausi kol neatdidareMona:
Aldiwan minusai-
tabouleh net is toli nepanasios salotos i originalias
falafel niekad ten net nevalgiau
humusas daromas ne su sv citrinu sultim
astrumas, kuris neleidzia visiems megautis maistu
niekada neduoda nieko nemokamai
produktu kokybes net nekomentuosiu.
Pliusai.. vienintelis nuoma restorano pigi. nes prie stoties kitaip negali but. tas ir leidzia kainom zaist.. kita vertus tai kaunas .. wake up
Libanietiskas maistas nera astrus. taip pat morokas ar kita salis nieko bendro neturi su uv prieskoniais.. tai kita vistiek kultura.
marinuotos darzoves Monoj ir morkos super id3ja ir tikrai skanios.
nei kart nebuvo pilvo putimo ar siaip sustojusio skrandzio kaip po bet kurio vegetarisko ar veganisko restorano. kodel?
as kaip pradirbusi daug metu maisto sferoj..galiu pasakyt tik del to , kad maistas ne pusgaminiai ir gaminama is kokybisku ir svieziu produktu.. cia ir dabar.
Šita(s) komentuotoja(s) tai tikrai nenupirktas, jau net nekalbant apie rašymo ir skaitymo gabumus (recenzijoje rašiau, jog falafeliams trūksta skonio, nes jie matyt taikyti prie aštrumo ir prieskonių bijančių lietuviškų mitybos įpročių, tačiau kažkaip jiems susišvietė, jog mano manymu, falafeliai turi būti aštrūs).
Na ok, jei jau sekate recenziją, kurioje jūsų maistas įvertintas prastai bei užsiimate tokiais dalykais, vadinasi, viskas su jumis aišku. Nenorite manęs pas save valgančios, ir nerasite. O kad jau tokiame lygyje bendraujate su savo [potencialiais] klientais, tai niekam jūsų ir nerekomenduosiu, dėl ko atsirado originaliosios recenzijos prierašas apačioje.
Galvojau, jog istorija baigėsi, tačiau šiandien - libaniečiai puola vėl. Šį kartą už tai, jog Lietuvos Žydų Bendruomenė savo paskyroje paklausė kur gauti Vilniuje falafelių, todėl pasiūliau kelias vietas su komentarais apie falafelius, tačiau gavau jau eilinį atsakymą, šįkart ir su keistomis užuominomis LŽB, kas išvertus į marozų kalbą skambėtų "ė, čiūvak, ko čia laikini?":
Tarp kitko, ten pat rašiau ir apie falafelius Kaune, kurių vieni man irgi neskanūs, tačiau gavau tokį atsakymą:
Ha ha, cirkai. Po to pradėjo į tą LŽB postą rašinėt žmonės ir siūlyt tikrus ir geriausius Mona Lebanese falafelius, laikinti vieni kitų pasisakymus. Keliais feisbuko click'ais atsekiau, jog vieni kitus turi drauguose, o viską geriausiai paiškina ši vieno iš laikintojų profilio nuotrauka su falafelių karėmis, daryta pačiame Mona Lebanese restorane :D Veidus paslėpiau po falafeliais, dar kažkiek sąžinės turiu : )
Kas ten nupirktas komentuoti, kaip ten sakėt?..
Iš visos šios istorijos, kur turbūt niekada nesibaigs, galime pasidaryti kelias išvadas bei išmokti kelias pamokas.
1. Man tie falafeliai NEPATIKO. Nu kad ir kaip norėtų kažkas, kad man jie būtų patikę, bet nepatiko. Ir parašiau į internetus, kad nepatiko. Niekada negirdėjau, jog kažkas blogo, neleistino ar draustino nesusižavėt kažkokiu maistu ir pasidalinti įspūdžiais viešai.
2. Kadangi su mano "nupirkta" nuomone jau kelis mėnesius restoranininkai bando kovoti ir įtikinti, jog skleidžiu dezinformaciją, esu nupirkta ir t.t., nes tie falafeliai man NEGALI NEPATIKTI, todėl man nepatikti pradėjo ne tik falafeliai, bet ir restoranas.
3. Jei jau pasakojate apie "nupirktus komentarus", tai nuu taip akivaizdžiai patys neužsiimkit tuo, prieš ką taip uoliai "kovojate".
4. Iš atsiradusių komentarų apie tai, koks Al Diwan yra blogas,galiu spėti, jog netyčia įpuoliau į kažkokį karą tarp Al Diwan ir Mona Lebanese savininkų :D
Taip pat iškilo vienas didis klausimas: Užkalnis irgi būna nepatenkintas maistu. Daug kur. Tai kas jį nupirko? Ir kas nupirko Plečkaitį?
Todėl pabaigai norėčiau Mona Lebanese Kitchen palinkėti dešimties užkalnių apsilankymų su recenzijomis, kad galėtų komentaruose kovoti ne(be) prieš mane vieną. O jei rimtai, tai išmokti kaip bendrauti su klientais - tiek patenkintais, tiek nepatenkintais.
O jei šį tekstą skaitytų kok(ia/s) vadybos/viešųjų ryšių/reklamos dėstytoja(s), pasiūlyti šią istoriją kaip įdomų atvejį analizei ar studentų referatų temą. Juo labiau jog girdėjau pletkų, kad taip "kariauja" tas restoranėlis ne tik su mano netinkama nuomone apie falafelius : )
* Baba Ghanouj buvo skani, tik pita atnešta celofaniniame maišelyje negražiai atrodė. Ale prikibo prie neskanių falafelių, tai apie skanius dalykus ir nerašiau :D