Jau buvau pamiršusi apie sumanymą, kuris kilo dieną - pakoreguoti kokį random straipsnį ir pažiūrėti kaip gi jis atrodytų, jei... (manau, pasimatys, ką pakoregavau)
O L. pasidalino visai neblogu ir tam puikiai tinkančiu tekstu, tai va:
Filosofas, visuomenės veikėjas Leonidas Donskis atkreipia dėmesį, kad iš principo Lietuva turi geros ir europietiškos šalies reputaciją. Net Sąjūdžio laikais, kai Maskva mėgino sukiršinti lietuvius su rusais, lenkais, žydais, to padaryti nepavyko – Lietuva nebuvo išprovokuota.
„Mano nuomone, dabar kibti ant to kabliuko, kai esame daug saugesni nei buvome 1991 m., būtų visiška kvailystė“, – sako L. Donskis. Vyro teigimu, taip elgdamiesi, darytume paslaugą Maskvai.
Tačiau, pastebi L. Donskis, pasikeitus geopolitinei situacijai, nuotaikos visuomenėje keičiasi. Tada paaštrėja ne patys maloniausi dalykai. „Paranojiškos nuotaikos, įtarumas, mažumų įtarinėjimas – bijau, kad šia prasme Maskva pasiekė kai kurių savo laimėjimų. Nuotaikos truputėlį pakeistos, jos nemalonios, nes jeigu ši tendencija tęsis toliau, Maskvos propagandistams norint, galima kartoti – žiūrėkite, mes gi sakėme, kad jie yra ksenofobai ir nekenčia rusų. Problema yra ir manau, kad būtų protinga balansuoti šiuos dalykus“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyro teigimu, palyginti nedaug žmonių Lietuvoje nuoširdžiai simpatizuoja tam, ką dabar Rusija daro Ukrainoje. L. Donskio teigimu, net jei mažumų nelojalumo simptomų būtų, sveikas protas kalbėtų kitaip: reikia mažumas palenkti į savo pusę. „Reikia mažumas palenkti į savo pusę, pelnyti jų lojalumą ir simpatijas. Man sveikas protas sako, kad didžioji dalis tų žmonių supranta, kuo skiriasi gyvenimas Europos Sąjungos valstybėje nuo gyvenimo kitur. Aš esu įsitikinęs, kad jie linki laimės ir saugumo sau ir savo vaikams“, – teigė vyras.
Jis ragina nepasiduoti isterijai, o geriau galvoti, kaip Lietuvos rusams ir lenkams pateikti europietišką įvykių versiją, pavyzdžiui, siūlant daugiau europietiškos informacijos rusų kalba. „Laukia ilgametis rimtas darbas siekiant, kad lenkai ir rusai iš tikro būtų Lietuvos patriotai. O ne pradėti fantazuoti apie tai, kad su akcentu lietuviškai kalbantis žmogus savaime yra putinistas. Taip darome didelę žalą sau ir savo visuomenei“, – įsitikinęs vyras. .
„Turiu šiokių tokių nuogąstavimų, kad retorika, įvedama cenzūra, kai draudžiamos rusiškos laidos, krata mokykloje – taip šiek tiek sukuriamas įvaizdis, kad rusai traktuojami kaip „penktoji kolona“. Manau, tai yra klaida“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius.
Pasak vyro, nors yra vyresnių rusų, ilgesingai galvojančių apie sovietmetį, jaunimas taip nemąsto – paprasčiausiai sovietmečio nepažįsta ir gana gerai integravęsis į Lietuvos gyvenimą.
2012 m. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad Lietuva – šalis, kurioje žmonės jautėsi mažiausiai diskriminuojami. 65 proc. nurodė jokio diskriminavimo nejautę. Tą jautė vos 15 proc.
„Prieš trejus metus jautėsi, kad Lietuvoje nebuvo etninės diskriminacijos, šiuo atžvilgiu Lietuva buvo aiški lyderė visoje Europos Sąjungoje. Jeigu dėl dabartinių įvykių padėtis pasikeistų, būtų labai liūdnas posūkis“, – kalbėjo vyras.
Jo manymu, jei yra ženklų, kad žmonės jaučiasi skriaudžiami, valdžia turėtų pradėti rimtus tyrimus ir mėginti sustabdyti santykių pablogėjimą. „Būtų labai blogai, jei turint labai gerus santykius, iš dalies dėl perdėtos retorikos, taip pat iš Vyriausybės vadovo ir pačios prezidentės, pakenktų santykiams. Nežinia, kiek tokiu atveju užtruktų laiko juos atstatyti į ankstesnį lygį“, – sakė K. Girnius.
Jis stebisi sprendimu vidury dienos, pamokų metu, krėsti rusišką mokyklą. K. Girniaus aiškinimu, teisėsauga aiškiai nieko mokykloje nerado. Tokį elgesį pašnekovas vertina kaip neatsakingus valdžios žmonių veiksmus siekiant parodyti budrumą. „Tai labai pavojinga“, – perspėja vyras.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/perspeja-del-pavojaus-kur-veda-isterija-del-rusijos.d?id=68042944#ixzz3bBYPIurP