Ugne

Jeigu kas nors mąstysit apie įmanomus būdus išgarsėti, tai nebūtina mėginti tapti Radžio žmona, pasididinti papus ir apie tai paskelbti viešai, suvilioti garsų krepšininką, pasilaižyti su mergina ar dar kitais laiką ir pinigus eikvojančiais būdais. Žinau paprastesnį variantą. Reikia viešai į kameras pasakyti žodį „sperma“.

Taip, aš kalbu daug, per daug negalvodama ir savęs necenzūruodama.
Taip, aš pamirštu, kad lietuviškoj šiknasklaidoj dirba byviai ir tešlagalviai, mėgstantys sukarpyti ir sumontuoti skandalus.
Taip, iš pradžių susinervinau, paskiau supykau, o po to viską apgalvojau ir nusprendžiau išdėstyti raštu.

Viskas prasidėjo nuo trumpo interviu apie mano laikomą plakatą:

Interviu buvo maždaug toks:

- Kodėl manote, kad projekto autoriai - idiotai?
- Žodžio idiotas originali reikšmė - neišsilavinęs, tamsus žmogus, nesidomintis politika ir kitomis aktualijomis, ir kitaip nei idiotais tokių projektų autorių pavadinti negaliu.
- Ką atsakytumėte draudimų šalininkams, teigiantiems, kad abortai - žudymas, nes embrionas yra negimęs žmogus?
- Jei embrionas yra žmogus, tai tuomet siūlau leisti spermai balsuoti.

Iš interviu liko mano veidas sakantis: „Siūlau leisti spermai balsuoti“.

Gal mintis nėra iš genialiųjų, bet kertu lažybų, kad ją pasigavo ne dėl balsavimo, o dėl spermos.

Nes OMG, mergina viešai į kameras pasakė žodį SPERMA! Va taip vat lyg niekur nieko!

TV neturiu ilgai ir laimingai, nelabai įsivaizduoju, kokius dar suka reportažus, bet sekso temos labai mėgstamos ir valgomos. Aišku, nuglostytos iki „naktinių plaštakių“, „patenkinęs aistrą“, „tarpukojis“ ir t.t. Ir štai, kažkokia mergiotė turbūt pirmą kartą po Billo Clintono skandalo (ačiū L. už priminimą) pasakė į žinių kameras žodį sperma. Čia gi kažkas stebėtino, nuostabaus ir verta kartoti žinių „treileriuose“ visą vakarą.

Kaip rašiau, iš pradžių pyktis už tikrai bjaurų iškarpymą (O, kaip smagu, jei Vilma Čereškienė išgarsėjo kaip žinių vedėja nusikeikus viešai į eterį, aš turėsiu savo arkliuką, yupee!), o paskiau ėmiau mąstyti išvis kodėl buvo pasirinkta tokia citata, bet ne Eligijaus Masiulio smegenų abortų siūlymai.

Prisiminiau puikų Godos rašinį apie postsovietines vaginas, prisiminiau prieš N metų hardcore.lt vykusias diskusijas apie vaginas ir putytes, prisiminiau, kaip buvau prilupta už tai, kad žalioje vaikystėje su kaimynų vaikais apsižiūrinėjome savo lytinius organus, prisiminiau apie pamokymus lytinio švietimo pamokose mokykloje ką daryti ir ko nedaryti su „ta vietele“, prisiminiau, po galais, ir buvusią ginekologę, detaliai pasakojusią, kaip patikrinti, ar lytinis partneris neserga kokia liga apžiūrint jo penį ir kiek susidrovėjusią save, ir bendramokslę, trykštančią pačiu plačiausiu seksualiniu žodynu bei raudonuojančius tuos, katrie yra tuo metu šalia, bei savo pasakymo "susikišti petražolę į vaginą" citavimą kaip "susikišti petražolę į tą vietelę".

Ir tada šovė mintis: oh, fuck! Žmogus iki šiol viešai (vis dar kartais ir privačiai) turi rankas, galvą, kojas, na, geriausiu atveju dar ir papus; žmogus dar kvėpuoja, prakaituoja, jį beria spuogais, dar jis kartais mylisi ar jam prasideda „tos dienos“.

Viskas prasideda nuo mokyklinio lytinio švietimo pamokų ir savotiškos menstruacijų baimės ir gėdos, jas vadinant pačiais įmantriausiais pavadinimais: „pagrobė ateiviai“, „atvažiavo teta aplankyti“, „Panevėžio Miesto Savivaldybė“ (žr. pirmąsias raides), „verkia katinukas“ ir t.t. ir pan.

O paskui tęsiasi su intymių kūno dalių ar kūno „pokštų“ pavadinimų keitimais. Aišku, greta to skaitant „Panelės“ Raudonąjį puslapį, baisintis ar kikenant.

Tęsiasi, ir niekada nesibaigia. Atviri suaugusių žmonių pokalbiai apie seksą vis dar sugeba nustebinti kai kuriais nupasakojimais įpročiais, poelgiais ar nežinojimais. Leisiu jų sau neatskleisti vardan pašnekovų privatumo saugojimo, nes nesu tikra, ar visi ir visos norėtų intymiame blogo įraše atpažinti save : )

Taigi, žodis sperma (vis dar?) geba tapti reklamine žinute, o Tarantino filmų keiksmažodžiai išverčiami tik „šūdais ir velniais“. Žmonės turi galvas, rankas, kojas, geriausiu atveju ir papus (blogesniu - pilvukus, celiulitą ir liemenėlei tarė ne), bet ne penius, vaginas, makštis, klitorius, kiaušides, sėklides. Žmonės kartais turi putytes, pimpaliukus,papukus, sisiukus, kraniukus, skylutes. Bet žmonės dažniausiai turi tas vieteles ir tuos daikčiukus. Gal tik su seksu kiek geriau, nes seksas jau yra, žmonės gali mylėtis, dulkintis, pistis, tratintis, laižyti, valgyti, čiulpti arba trintis, maigyti, stimuliuoti, drožti, dročinti, smaukyti, (ne)sudrėkti ir (ne)pasistoti.

Žmogaus kūno dalys vis dar kelia gėdas, lygiai taip pat kaip ir kūno ar jo dalių veiksmai ar kūno išskiriami skysčiai. Privačioje erdvėje tikiu daug kur tokių barjerų jau nebelikę, bet ar visur žodžių vartojimas yra įgalinantis? Komentarai, jog „studentai prie byčkės dar ne taip kalba ir ne tokių dainelių klausosi“ nereiškia nieko, jei tie studentai klausosi gangsta rapo, kur vyrai kalba apie „my pussy“ turėdami galvoje visą vientisą moterį, kur siūlo kratyti ar purtyti užpakaliukus, arba kuria odes dideliems papams. Pašnekesiai apie tai, „ar ji tau čiulpia“, „jai ten smirda žuvimi“ (o, dievai, kiek galima kartoti, kad tokio pobūdžio kvapai yra infekcijos ženklas???), „atsisakyčiau mylėtis jei ten nedepiliuota“ yra šūdo verti, jei bandom juos sieti su kažkokiu žmogaus drąsumu, atvirumu ir t.t. ir pan.

Aš džiaugiuosi, kad man pasisekė augti ir bręsti aplinkoje, tarp draugų, kurie pradėjo kalbėti apie kūno dalis ir seksą apskritai, kad ir „užglaistytai“. Aš džiaugiuosi, kad VHC forumas turėjo sekso skiltį, kur karts nuo karto vykdavo smagios diskusijos. Aš džiaugiuosi, kad buvo Atviras galas, papasakojęs apie vaginas stiklinėje bei skyles arbūzuose. Aš džiaugiuosi, kad kažkurioje pankroko stovykloje lipdėme anatomiškai tikslius bybius iš molio, o Solveiga pagamino stiklinius vaginų ledinukus.

Tai yra maži dalykai, iš kurių išplaukia daug didesni. Nes nemanau, jog poreikis švęsti klitorio žinojimą yra laužtas iš piršto. Tos vietelės, tie daikčiukai ir daryti tai nuveda į neturėti nieko ir nedaryti nieko. Nes nežinodamas, tu nei turi, nei darai. Su mūsų nuostabiai aukštu (čia, jei ką, ironija) lytinio švietimo lygiu, nefeministinės pornografijos paplitimu bei bažnyčios mokymais tiems, gyvenantiems kitokiame pasaulyje nei aš, spėju, viskas gali būti gana nuobodu, ir vien dėl to, kad žmonės įstrigę laike, kur apskritai sekso nėra. O jei yra, apie tai nekalbama ir nediskutuojama.

Ir, damn, man nebaisu ir man patinka sakyti tokius žodžius kaip sperma, vagina, penis, klitoris, dulkintis ir t.t., lygiai taip pat kaip bet kokius kitus žodžius. Nes, OMG, šios kūno dalys yra, deal with it! Ir gana jas ignoruoti, pravardžiuoti, cenzūruoti it kokiems Šeldonams Kūperiams. Naudokimės pačiais plačiausiais biologiniais bei žargoniniais žodynais, tiesiai šviesiai ir atvirai. Tai yra lytinio švietimo dalis! Ir kada kalbama apie kažkokias seksualines revoliucijas ir išsilaisvinimus, jokia moteris ir joks vyras nebus laisvas, kol nesugebės kalbėti žodžiais, o ne vietelėmis ir daikčiukais, ir kol nustos gėdintis iš savęs plūstančių skysčių.

Taip kad pabaigai - daina:

P. S. Šį blogo įrašą be mano žinios ir sutikimo naudoti šiknasklaidos priemonėse draudžiama. Rasiu prasižengėlius - primušiu. Ir šįkart nejuokauju.