...lipu į troleibusą
kuris veža
tiesiai per aplinkui
kad pabūt dviese
intymiai
su knyga...
...nuryju tabletę, ir gyvenimas tęsiasi.
O šiandien dzvangtelėjo, kad mano naujoji "draugė" mane lydi ilgiau, negu galvojau...
Galvojau, kiek, vis dėl to, daug įtakos viskam turėjo įvairūs žmonės, patys to nenutuokdami.
Tiek A., kada, kaip dabar supratau, ir būsiu suradus tą naująją "draugę".
Tiek L. ir (kol kas?) nesibaigiantis pokalbis.
Tiek kažkada L. pasakyta frazė, kurią kažkaip "užseivinau": "I get an email, I need to reply, but then I feel like... let's see how are tomatoes growing!"
Tiek pažintis kadaise su J., ir pokalbis apie knygas. Gaila, nebeprisimenu, ką tuomet kalbėjom, bet drauge priėjom išvadą, kad grožinė literatūra, na, yra ne kažką. Vis dar jos ne(be)skaitau, o kai su kuo nors apie tai įsidiskutuoju, paminiu tą pokalbį su J., tik kad negaliu sugrąžint to nuostabaus esminio teiginio.
Pastarąsias dienas leidžiu su Kaziu. Pats nuostabiausias kompanjonas, koks ir begali būti. Skaitau taip, kaip buvau pratusi, ir ko ilgai nedariau - pasižymėdama pačiausias mintis, priklijuodama į puslapį spalvotą lapelį, pacituodama internetui, ar pašnekovams. Rekomenduoju pasiskaityti. Tikrai.
...nuryju tabletę, ir atsimerkia akys:
šitiek mėnesių savęs prievartavimo, pastangų būti tuo, kuo nesu ir niekada nebūsiu. Nes nenoriu. Nereikia. Supantys popieriniai žmogeliūkščiai, kuriuos sudegina vidinė mano ugnis, o pelenus nupusto pavėjui. Nereikia. Apsvaigus galva, ir kojos, nepasidavusios, vis tiek nešančios ten, kur reikia, ten, kur gerai. Kur aš, ir mano mintys. Ir jokių jausmų!!
Pasiilgau kažkokio konstruktyvumo, nesvarbu, kokių motyvų vedino.
...o šiandien stebėjau darbininkus, plušančius prie pastato. Tarp darbo ir gyvenimo - kokie du geri metrai...
...prieš nuryjant tabletę, pagalvoju, ėt, kad dabartiniai pamąstymai būtų iš Manęs, o ne iš jos. Nes jaučiu, kad ta "naujoji-senoji(?) draugė" jau žengė atatupsta nuo manęs.