Viskas, baigėsi tos dienos, na, žinot, kai prasideda ir tęsiasi kurį laiką po vasaros kelionių, klajonių. Kai sunku grįžus adaptuotis atgal į seną jau pašvinkusį vilnietišką viralą.
Aš čia, sveika, gyva ir, svarbiausia, besidžiaugianti viskuom aplink, na, ir kartais, profilaktiškai paburbuliuojanti : )
Vakar greičiausiai buvo tas lemiamas momentas. Prieš miegą, po filmo lovoje su laptopu baisingai užsimaniau paklausyt Devendra Banhart. "O ne, turiu tik dvi dainas kompe". Įvedu į searchą, ir tas randa visą diskografiją. Nuostabu.
Toliau šviečiasi gražiai pankiška "No future" su istoriko diplomu. MA Budapešte? Pora mėnesių Kosta Rikoj? Mėnesiai ar metai klajonių po Pietų Ameriką? Kaimas ir daržovės? Viralas gyvenamajam mieste? Dzin. Tenutinka viskas savaime taip, kaip reikia.
Užtad sukdama galvą, kaip čia prasisukt, pradėjau įgyvendinti seną norą, svajonę, sumanymą ar kaip dar pavadinus. Vėl, iš mano burbėjimų, apie mano nevykėliškumą ir kerėpliškumą visose srityse išskyrus istorijos rašto darbus beigi virtuviniuose šedevruose, viskas išsivystė į šitai:
Aišku, teko šį bei tą dėl to paaukoti ir sukurt snukialapį, nes be jo, regis, šiais laikais, gaila, bet sunku išsiverst ; ( Spausk tą paveikslėlį, parvežtą iš Serbijos:
Na, o tiems, kuriems pavydžiu to dar/vis dar/nebe- turintiems - prašom!
Tai tiek, mielieji!