Nu ką, praėjo tuos varganus penkis šimtus metrų eisena, regis, Lietuvėlės šeimos dėl to neiširo, gėjų revoliucija neįvyko (?).
Iš ties, daug bereikalingo marmalo. Biurokratizmas, lygūs ir lygesni. Pirmiau politikai, tada NVO, tada su leidimais, o paprasta mūsiška LGBT ar jų promouterių liaudis tai jau dzin. Bet kai visi atsidūrė vienoj krūvoj, kur aplink šypsenos, juokas, šokiai, dainos ir tikrai šilčiausi jausmai (na, bent jau uždarame zoosodo garde), pasijuto tokia šiokia unity. Šiaip, krūvos pažįstamų veidų, truputį į šoną apie vandenį nukalbėjus Marija Aušrinė, padėkos anarchistų kolektyvui, specialiai paradui sukūrusiems dainą (hihihi). Krūvos fotografų, kurie jau po penkių minučių ėmė užknisinėti. LOLvaltė, gražuliški pričiūdai, kvailos mazgotės. Dar tas kryžius - pakeliui su tarp savos gaujos įsipaišiusia porele juokavom, kad galėtų ant jo Petriukas ir nusikryžiuot už dorą Lietuvą... Po visko dar belenkokia pieva, jau šilta žemė. Dar flashbakai inete, kurių patiko šitie:
dalyvaujanti matyt homoseksuali vieniša kitos rūšies motina.
puikus defaultinis tekstas po nuotraukom
vieno internetinio portalo apklausa
galėčiau pakomentuot, pasipasakot, pamąstinėt daugiau, bet aaai, negadinsiu smagių įspūdžių.