Ugne

Pastaruosius metus kažkaip gerokai sėdau ant filmų, tai norėčiau pasidalinti savo patyrimais bei įžvalgomis. Nesu itin didelė kinomanė, kur žino pusės filmų režisierius ir kt., bet kažkaip bent jau man beieškant ką pažiūrėt, praverstų koksai panašus surašymas, kokį čia ir kurpiu.

Visų pirma, galima visus mano pastaruoju metu peržiūrėtus filmus suskirstyti į kelias kategorijas pagal nuotaiką žiūrėjimui:

1. rimti dalykai, žiūrėti rimtai ir susikaupus;
2. lengvai sukramtomi, pozityvūs filmai, geriausia vėlyvam vakarui;
3. (ne)banalios meilės istorijos.

Ghm, matyt tokios bus trys pagrindinės maniškių žiūrimų kategorijos.

Taigi pradėsiu nuo pirmosios surfinimo.

Iš karto iškyla prieš gerą pusmetį pračekintas "Kids". Pirma reakcija peržiūrėjus - "bl.." - bet be užuolankų, užskaitom.
Tada argentiniečių "XXY" , toksai irgi pakratantis galvą, bet ir šiaip gražiai padarytas.
Dar, kad ir kaip bebūtų keista, vis dar karts nuo karto peržiūriu "Waking life", ir vis dar randu kažką naujo ir pažįstamo, netgi truputį užgliūčino (vėliau raštelsiu prie trečios kategorijos). Ekh, tie dialogai!!! Kas iš draugų nematė, primygtinai reikalauju pažiūrėt ir žiūriu kartu. Jei dar nematei, sakyk, duosiu, yra ir LT titrai :)
Aham, dar ir "Table bed chair" ir "69" - pankiški filmai apie skvotus. Na, pastaruoju metu truputį kontraversiškas mano požiūris į kai ne kuriuos dalykus, bet vis tiek rekomenduotau pračekint.
Jei dar apie politiką/istoriją/anarchiją ir pan, tai yra neprasta serija filmų apie Ispanijos pilietinį karą - "Libertarias" - mol apie Mujeres libres (nors ten pagautos paviršinės idėjos ir greičiausiai visai ne taip viskas pavaizduota, kaip buvo), ale gražiai susižiūri. Taipogi ir "Land and freedom", beigi apie karo pabaigą "Las 13 rosas"; pastarasis - tikra istorija, tik per daug dramatizuota pabaiga.
Tikri dalykai atsispindi ir gražiuose filmuose "Machuca" - apie Čilę, revoliuciją bei susidraugavusius skirtingų stovyklų vaikus; bei "Grbavica" - apie tai, kaip galėjo susiklostyti (ir tikiu, jog susiklostė) nemažai moterų gyvenimų po neramumų buvusioje Jugoslavijoje.
Prieš nemažai metų žiūrėjau "Dirty pretty things", puikiai prisimenu iki šiol, ganėtinai sukrėtė, vadinasi, užskaitomas. O ir šiaip mėgstu Audrey Tautou; jei ne Da Vinčio kodas, tai galėtau sakyt, jog vaidina vien geruose filmuose. Taip pat įdomiai susižiūrėjo ir "He loves me, he loves me not" - visiškai pribloškusi atomazga.

Metas prieiti ir prie antrosios kategorijos - lengvai suvalgomi filmai, kurie puikiai tinka grįžus vėlų vakarą namo, kai galva nebeveikia, o miegoti dar nesinori ir panašiomis situacijomis.
Gal pradėsiu nuo tokių easy filmų, tarkim, gamtos ir ne gamtos vaizdai "Baraka", kažkada užrodyta bučioko, arba infoshope "Pavasaris" matyta "Nomadak TX" apie keliaujančius baskų muzikantus. Berods, turi kažkada pasirodyti antra pastarojo dalis. Taip pat smagus yra "Cuba Feliz" apie senioką kubietį muzikantą, kuris keliauja ir groja gražią muziką, arba "Buena vista social club" apie užmiršus (?) Kubos muzikontus. Puikūs foniniai filmai, jei patinka salsa. Dargi ir "Flamenco", jei labiau žavi šita kultūra. O jei jau pradedu apie muziką, tai dar užrekomenduotau prie lengvo žiūrėjimo (nors tę ir visokia politika, ir pan.) "Swing kids" - apie svingo muzikos undegroundą nacių Vokietijoje; soudtrackas+++.
Dar vienas neperrimtas filmas apie politikas - "Love and anarchy" - apie nevykėlį anarchistą, besiruošiantį nušauti Musolinį bei jam padedančią prostitutę. Su itališkom dramom, belenkiek ironijos. Žvengiau, užskaičiau!
Kadangi esu Penelope Cruz gerbėja, tai nesusilaikysiu nepasiūlius pažiūrėti ir "Bandidas" (kažkada, beje, rodė lietuviškai dubliuotą per TV) - apie dvi meksikietes moteriškes, a la Robino Hudo istorija. Gal banaloka, bet smagi niūriam vakarui.
Nuotaikingai susižiūrėjo gliūkų filmas "Survive style 5+". Iš pradžių kilo klausimas "wtf???", o paskui susivalgė kaip kokios sėmkės, kur kai pradedi, nebegali sustot.
Gabrielė užrodė ir "Rumba" - keistą prancūzišką filmą su dar keistesniu siužetu bei aktoriais, o taip pat pačiomis gražiausiomis spalvomis...
Prie šyzanovos galima pridėti ir "But I'm a cheeleader" beigi "Teeth". Pirmasis apie amerikonišką palaikymo komandos šokėją, nesusivokusią lesbietę. Užtad programa "True directions", mokymai būti tikra moterim/tikru vyru ir kitokios nesąmonės visai primena Lietuvą. Antrąjį prieš porą metų atsisiuntėm dėl prikolo; filmas kvailas, bet įdomi draugų reakcija, gal kada ką daugiau apie tai parašysiu, kaip ir apie kitas įžvalgas apie intymumus filmuose... O jei intymumai, tai be abejo ir "Young people fucking" - veik be užuolankų, skirtingos situacijos, tas pats veiksmas, panašūs scenarijai. Labai smagi blevyzga. Apie seksą (?) ir "Irina Palm", tik gal ne tokia blevyzgiška.
Berods, (už)užvakar suvalgiau ir švedišką filmiūkštį "Patrik 1,5" - kaip gėjų šeima nori įsivaikinti ir kas iš to gaunasi.

O štai ir trečioji kategorija - nepernelyg banalios ar visiškai nebanalios mjailės istorijos, tokios kaip "Constant gardener", arba su ta pačia Rachel Weisz - nuostabus filmas "The Fountain", tokia pasaka, su labai gražiu soundtracku. Gavau įrašytą iš Kosto, keista, kad nebuvau girdėjus, ir šiaip neskambėjo plačiai šitasai kūrinys.
Kai draugus užliūliavo Turkija, tai gavau ir su šia greičiausiai nuostabia (kol neteko aplankyt, sunku pasakyt) šalimi susijusius - "Im Juli" - toks šyzovas, bet smagu žiūrėt apie spontaniškus keliautojus; bei Luko užrodytas "Propaganda", apie šviežiai pastatytą sieną tarp Turkijos ir Sirijos, padalinusiai pusiau miesteliuką. Galima priskirti ir pirmai kategorijai šitą. Linksmai apie labai rimtus dalykus. IMDB sako, pagrįsta tikrais faktais.
Dar negalima nepaminėti kad ir popsinių "Love actually", "Feast of love" - labai patiko Freemano personažas, ir +, kad nebuvo tobulos pabaigos.
Nepamiršiu ir gražių dvilogijų (yra toks terminas, ar nelabai? :) - Paris, je t'aime ir "New York, I love you". Pastarasis tai sužadino krūvas prisiminimų, matytos vietos, lankytos kavinės ir t.t., gal kitiems be sentimentų ir nebus nieko tokio :) bet šiaip, tokie filmai iš daug gabalėlių, kaip ir "Coffee and cigarettes" yra zjbs.
Įstrigo (ir labai giliai) Linklaterio "Before sunrise" bei "Before sunset" - tie pokalbiai!!! Nežinau, kaip kitiems, bet tie pokalbiai per naktį, kai susivoki, kiek laiko prakalbi tada, kai pamatai pro langą švintantį dangų, yra kažkas toookio ir nedažno ir nuostabaus. Kaip jau rašiau anksčiau, jog nesu kinomanė ir per daug neįsigilinu į režisierius scenaristus ir pan, tai buvo neprastas gliukas, atpažinus tuos pačius pokalbius iš "Waking life", paskui suvedžiau galus :) O juos suvedus, tai bekilo klausimas, kaip vienas žmogus gali kurti tokius puikius filmus ir tokį šlamštą, kaip "School of rock"?..
Taip pat kažkada įrašė man ir "Once" - vėl labai gražus soundtrackas (daina laimėjo Oskarą) ir labai paprasta, liūdna, bet nuoširdi istorija. +++ kitaip nei didžiojoje daugumoje kinofilmų, pagrindiniai aktoriai nėra iščiustyti holivudiniai gražuoliai, o tokie pat paprasti žmonės kaip aš ar tu.
Dar vienas pamėgtas aktorius, beje, kaip ir Tautou susigadinęs "Rudo y Cursi", yra Gael Garcia Bernal, vaidinęs patį Che. Tačiau prie trečiosios filmų kategorijos norėčiau paminėti "Dot the i" (tėvai turėjo DVD, netikėta) bei "Science of sleep". Pirmasis toksai su įtampa bei įdomesne atomazga, o antrasis - labai mielas visokių gliukų filmas.
Smagiai susižiūrėjo ir "Woman on top", ne vieną kartą, kur labai įžvelgiau ir save. Pliusas mėgiamai Penelope Cruz, o ji dar ten ir belenkokia puiki virėja, ir myli čili pipirus, ąą. Soundrackas +++. Biškį fail, kad nėra normalių angliškų subtitrų, kalba ispaniškai, veiksmas Brazilijoj, dainos portugališkai... Ale patiko pagrindinės veikėjos vyro neištikimybės priežastis - "I need to be on top". Vėlgi, kada nors kai kils ūpas, prirašysiu dauuug šiuo klausimu.
Jei vėl grįžti prie labai gražių ašarą spaudžiančių istorijų, tai pažiūrėkit "The Notebook". Nieko per daug nepasakosiu, nebent pasakysiu, kad filmo gale įsijungė akių fontanai kaip reikalas.

O kuom pasidalinsite jūs?..