Ugne

Kartais būna dienų kaip tyčia, o dabar pas mane tokios dvi iš eilės, berods, pirmąsyk.

Vakar susiruošiau perestroikintis - išėjus iš namo matau nuvažiuojantį autobusą, penkios minutės per anksti. ^$@^%! Nusigavau per valandą trūliku... Išiminėjant stiklus pakeitimui sugebėjom du sukulti, tai nusprendžiau nebesiliest prie jų, kad paskutinių nesukult; šiandien jau mąsčiau susidėt viską, išėmėm naujus stiklus, nesukuldami ir... opapa - nė velnio ne pagal defaultą langai, stiklai per dideli. Na, per dideli - mažesnis blogis nei per maži, bet vėl atsikėlė susidėjimas, o dar belenkaip sninga, pripustė biškę ir kambary... Nu kol kas tai liūdnos perspektyvos kažkokios, ą kaip tę sako.

Ai, dar pėdinau iki turgaus įsigyt rėžtuko tiems prakeiktiems stiklams, ir maisto. Tai prie tos pačios nuotaikos užsirėkė prekiautoja, kai paprašiau nedėti supuvusio pomidoro, bet taip baisiai, kad sunku pasakyt, kada taip užsiparinau dėl kokio menkniekio.

Praeitą savaitgalį mąsčiau, kad šitąjį reikia linksmai leist - krūva išeiginių, o dar ir šventės šiokios ar anokios, bet kažkaip vakarais neišlendu iš so-called-namų, o ir pas mane veik niekas nenori užsukt į tolybes. Sux. Galvojau, jau bus šiandien pokyčių - atvažiuoja kavenska chebra. Ta proga sumąsčiau daryt sushi - pajamiau avokado, agurko ir gero vyno; išėjus iš parduotuvės gaunu žinutę, kad vis dėlto neatvažiuos. O taaaip. Dėl vienos savęs mandrai maistą taisyt kažkaip neverta, o ir buitinis alkoholizmas kai viena ką gurkšnoji=nebelabai kažką.

Pagal "zebro teoriją", tai po juodo visad seka balta, tai po galais, kur ta balta?!