st_

Tai buvo beprotybės dienos, tai buvo savitvardos era, tai buvo live-or-die time, tai buvo konformizmo reveransas aklumui, tai buvo sarkazmo smegduobė, tai buvo vilties gyvatvorė. Tai buvo paradoksų mišrainė - vegetacija paremtas gyvumas, grūdinimosi teorijos pergalė, pasisekęs išsikatapultavimas iš suplyšusios išnaros. Ir turbūt žmogui būdingas popiečio miegelis ant laurų. Ir iš viso šito kokono išsirito kažkas modernaus, visiškai kitokio, bet su tais pačiom mielom įspaustom ydom. Kažkuo man tai atvirkščia sniego sulaukimui - nu nei velnio tai nenauja, bet
kažkuo jaudina, ta teigiama (exciting) prasme.

O kur pliusai?

Dabar aš žinau kuo skiriasi vienišumas nuo vienatvės ir džiaugiuosi jųjų abiejų
ilgom atostogom (tekonverguoja į begalybę;) . Dabar turiu personalinį vaizdinį, kurio prireikia, kai reik pakavot apetitą (Halės turgus-nu negera man buvo, kai netyčia užsukau, nors tu ką.
Absoliučiai negaliu nurodyt, kuo, kažkas radiaciškai neapčiuopiamo). Dabar turiu didelį atidarytuvą, ir žinau, kur jo nesinešt - aha, ten, kur prapuolė du mažesni pirmieji. Dabar turiu mielą mikroekonomikos kursą kuris pirmas taip pakaitina
kulnus ir užveža nuo.. ką ten logikos, nuo pačios 12kl. matiekos laikų. Uuh, ir dar vienas apyšviežis paplanavimas dviese šiai savaitei, duokdie bus accomplished.

Posted by at 9:30 PM | Permalink | Comments (1)

Stagnacijos dulkės sukietėjo iki gipso. Bus sunku. Sūkuriuojuos keliose dimensijose, laikas makrolygiu - komoj. Kaladėlės milžiniškos, kaladėlės nesueina, o nematomas vėjas periodiškai nuvaro į neviltį.
Bet vis tiek gyvenu gerose sąlygose. Ir kas per išpindėjimas gyvent praeitim ir ateitim, dabartį amžinai laikant jei ne juoduoju, tai bent pilkuoju periodu? Mažai artimų žmonių nutuokia esant mano tokią taktinę koncepciją. Kurios ir pats noriu atsikratyt.
Bet ne, nežiūriu vien į save. Šiandieninė mano draugės laimė visgi prablaškė apyjuodžius voratinklius. Gal ir gipsą padės ištrupint.. Bent jau nežinau, iš kur daugiau galėčiau tikėtis investuotojų.
Paryžių kramto liepsnos, Vilnių seilėja rūkas. Akies rainelė aprasoja. Kruvini atšvaitai. Au revoir.

Posted by at 10:35 PM | Permalink