" /> st_: September 2005 Archives

« August 2005 | Main | November 2005 »

September 23, 2005

sub zero

Rytiniai dulsvumai dantų galais jau siekia ekstremumus, troleibusai ir kiti natural life observance jau nebeguodžia. Rytinės rutinos baigia mirtinai užkutent, aplink sūkuriuoja grįstos ir negrįstos depresijos, kartkartėm bac, ir "prisišylinančios" prie manęs. Kol tokią nuveji, jėgų, skirtų rutinai nebelieka. Ir kažkaip vienas nekintantis dalykas - tai regresavimas įv. srityse. Nžn.. Lyginant su anais metais. Irgi buvo tuštuma, bet buvo kitokia. Su viltim kažko nenusakomo. Jei visuma ir buvo nekokia, tai džiugino detalės. Dabar gi detalių pilna, bet stebėti jas vienam ir vėliau palaidoti pilkuosiuose labirintuose - kažkoks niekinis veiksmas. Jokios išliekamosios vertės, visais vaizdais ir patyrimais norisi dalintis, deja, tai įmanoma pasidarė gerokai rečiau, nei norėčiau. Jokių vertinimų, tiesiog fakto konstatavimas. Užimtumas smaugia nemažą dalį aplinkinių. Esmė, kad kai kurie geriau įvaldė tą kooperacinį metodą, tą komandinį žaidimą, kur susirėmus nugarom galima nexujovai atsišaudyt; kai kuriem maišyte maišo aplinkybės - taip, objektyvumo kriterijaus išmest nė neketinu. Jie, tie komandiškai nusiteikę, šiame etape - nugalėtojai.
Pralaimintiems dažniausiai norisi, kad šis etapas nebūtų paskutinis. Išskyrus pralaiminčius dideliu skirtumu. Pastariesiems bet kuri milisekundė didina norą užbaigt žaidimą būtent dabarrr. Bent per vakarykštes rungtynes likus minutei išjungiau tv (turbūt vėl kokius metus nejungsiu;). O visgi bet koks žaidimas - mažytė gyvenimo parodija.
O nesuprantamumų spiralės turbūt neišvengiamos daugelio gyvenime. Tik kad visi nori būti mažumom.