« serija į dangų | Main | Vakaras »

savanoriška duoklė

Užsimoju kuvalda ir įtrenkiu postą metų senumo posto garbei. Jokių minčių apie kukurūzų dievukus, plz. ;) Ir niekas man nepastebit, kad kuvalda - ne-lt-žodis, aišku? (pirmas, kuris atspės, kad tokios kalbos implikuotos kalb.kultūros įskaitos, galės su manim sugert kokio Rojaus/Gojaus;)

Šian mes keliamės kaire koja, nrrh, žadintuvas paslaugiai pasitraukia. Atliekam įskaitiškus formalumus auditorijoj su dar 20 neišsimiegojusių žmonių, ir iš dyko buvimo pasileidžiam bastytis po miestą viešuoju transportu bei kojom. Kaitra primena apie save įvairiausiais pavidalais. Nu bet turėjau paimt flanelinius marškinius, tik jie vieni turi pakankamai kišenių. Žygiuoju Nemenčinės plentu [kurr šviesoforai, r?] MiniMaximoj didelės eilės, taip ir nesuprantu, ar mano ledai jau šaldikly buvo sutirpę, ar tokiais tapo belaukiant. Mintys dūzgia kaip uodai. Bandau gelbėtis sms'ais. Deja, atrašyt neskuba niekas [gal, kol aš čia blūdiju, tarifus užkėlė?]. Taip ir lieku sau žygiuot per dulkes. Ypač prastai, kai išsibaigia ledai. Mintyse įsisuka sena daina, pratreisinu prisiminimus, iš kur ją žinau, pasirodo, čia archyvas gan išsamus, prisimenu anus laikus, ir save, tada dar 5metį. Norom nenorom parodau dantis švilpiančiom pro šalį mašinom, pagrindinio šalies archyvo rūmams, ir margaspalviam tikriem gaidžiam, vaikštinėjantiem priešais jį. Jo, mažą save galima ir mėgt. Tada nereikėdavo lenktis, kad nusiskint žibutę.
Iš už kažkurio posūkio keistu būdu išnyra netikėtas žmogus. Niekad neišeidavo pažint žmogaus iš eisenos, bet iš šypsenos - possible. Oh, at last a conversation. Šiandien teištariau gal 20 žodžių, ir didesnę dalį jų - būtent šitai šypsenai. Išsiskiria mūsų S, V ir T dydžiai, aš toliau vienas. Einu ir tyliu. Ir po kažkiek laiko - purpose. Visam gražume. Dusyk sapnų objektas, ale nors sapnai ir mistifikuoti, mažai skyrės nuo to, ką pamačiau. Gal first impression. Kontaktas tetrunka 20 minučių, bet tiek - per akis. Veju iš galvos implikacinius operatorius, ir, kaip ir pridera - į vieną autiką nespėjęs, kito laukt patingiu. :)

Comments

"Ypač prastai, kai išsibaigia ledai."

nu negaliu atsigrozet situo sakiniu :)

hmm... ir visgi.. ka tu viekei nemenchines plente?.. ;)

hmm... ir visgi.. ka tu viekei nemenchines plente?.. ;)