st_

Tuodu paskutinius žodžius priminė žmogus, šian atsitiktinai sutiktas. Na kaip sutiktas - jei sutikimas yra priėjimas prie besivartančio ant žolės.. Nemaniau, kad jie taps pranašingi.
Quick rewind, aš įšoku į praretėjusiu grafiku važiuojantį truliką. Geltona, dvi, trys. Valio naktiniam šviesoforų reveransui, kur visi gali važiuot, kur nori. Mano gi tikslas šįsyk anaiptol ne mistinis. Tiesiog pas mylimą žmogų galiu lėkt bet kuriuo paros metu.. Net jei nėr akivaizdaus poreikio. Ta prasme, jei poreikis tik mano smegeninėj. Kažkodėl man tai atrodo kažko verta, bet čia jau nuomonių laisvė. Aš iššoku reikiamoj stotelėj, ir nusistebiu - prospekte mačiau degant kažkokius aukurus, tuo tarpu stiprus dūmų kvapas tvyro ir čia, Antakalny. Šliaužiu link reikiamos vietos, ten pasitinka tamsa. Nokios geriausiai šviečia, pagalvoju. Paskutinis pagaliukas, battery is low, bet čiuju taip dar laikysis 20 min. Pokalbis, tikrai reikalingas at the moment. Pro šalį pralekia mašina, sukteli ten, kur šiąnakt nelemta man. Vaikštau pirmyn atgal. Nuokalnė daro savo, triguba apranga irgi, ir man jau šilčiau nei po Anykščių vyno dozės. Vaikštau vienas.. Kartais mėgindavau pasiguost tokiais dalykais, kad pašnekovas, kažkur ten kitoj skaitmenbangės gale irgi vaikšto, gal net žingsniai sutampa. Šįsyk to neužtenka. Dantys kandžioja lūpas.
Aš įsėdu atgal į šiandien jau naudotą maršrutą. Naktį skirtingai nei dieną - ypač jaučiasi kad 5dienis-daug keiksmų, bei viens kits kruvinas žmogus stotelėj. Aš kišenėj paglostau peilį su integruotu dantų krapštuku. Kas iš jo.
Namus pasiekiu bėgte, vien tam, kad nusikratyt negative minčių persvaros. Dabar aš išsigryninęs. Jei ne pievoj ant mano striukės, tai bent sapne ant mano marškinių sėdėsim kartu, žinai tai? Tik dviese, ir ilgai. Perdien. Pernakt. Ir tai bus tikra. Juk žinai, kad tie sapnai, kurie be tavo rudų akių - antrarūšiai.